Kauno arkivyskupui antrina ir teologai.
„Bažnyčioje negalioja jokia kita išpažinties forma, išskyrus išpažintį gyvai, susitikus su nuodėmklausiu. Viena iš priežasčių – konfidencialumo užtikrinimas. Tačiau pagrindinė priežastis ta, kad sakramentų teikime pabrėžiamas gyvas žmogaus dalyvavimas, pabrėžiamas asmeniškumas, vengiama nuasmeninimo įspūdžio. Kunigas šiuo atveju reprezentuoja bendruomenę ir patį Kristų“, – DELFI teigė Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos katedros dekanas Benas Ulevičius.
Tai nėra nepajudinama dogma
Teologo žodžiais, šios nuostatos nėra nepajudinama Bažnyčios dogma. Tiesiog, „Bažnyčios požiūriu, šiame laikmetyje geriausias ir naudingiausias būdas atlikti išpažintį gyvai“.
„Mūsų tai neturėtų stebinti. Ligi šiol nepakanka elektroninio dalyvavimo atliekant didesnę banko operaciją ar teismo procedūrą. Svarbiuose gyvenimo momentuose, pavyzdžiui, per vestuves, paprastai mums tenka dalyvauti tiesioginiu būdu", – sakė B. Ulevičius.
Tačiau, pasak teologo, naujųjų technologijų kūrėjai kasmet pasiūlo vis daugiau produktų tikintiesiems, daugėja katalikiškų interneto svetainių, forumų, Appsų.
„Pvz., „iPhone“ naudojant minėtą programėlę „Confession“, galima prisiminti išpažinties eigą, maldas, susijusias su išpažinties sakramentu, atlikti sąžinės sąskaitą“, – vardijo B. Ulevičius.
Pelės paspaudimu „varsto" rožančių
Interente galima rasti neįprasčiausių pasiūlymų tikintiesiems: pelės paspaudimu „varstomų“ rožančių, komiksinių maldų, tačiau Lietuvoje jos neišpopuliarėjo.
Pasak Kauno arkivyskupijos atstovo spaudai Dariaus Chmieliausko, Lietuvos hierarchai svarstė galimybę aktyviau komunikuoti socialiniuose tinkluose, tačiau kol kas šios minties atsisakyta, nes „arba tai reikia daryti aktyviai, arba, jei nėra pajėgų, iš viso nedaryti".
„Naujos komunikacijos priemonės iš tiesų gali padėti žmonėms bendrauti, galbūt net spręsti dvasinius reikalus – su dvasios tėvu aptarti rūpimus klausimus, tačiau tai niekada nevirs išpažintimi, nes išpažinčiai ir kitiems sakramentams nepamainomas realus žmogaus buvimas", – sakė D. Chmieliauskas.
Mišių transliacija „neužsiskaito" kaip dalyvavimas Mišiose
DELFI pašnekovo žodžiais, Bažnyčia šitos linijos niekada nekeis ne dėl to, kad būtų nusistačiusi prieš techniką ir jos pasiekimus. Atvirkščiai - naujovės vertinamos, o jų galimybės išnaudojamos ten, kur tinka. „Tačiau jos negali pakeisti esmingiausios žmogiškų santykių kokybės, kai susitinkama ir bendraujama gyvai", – pabrėžė Kauno arkivyskupijos atstovas.
Pasak D. Cmieliausko, netgi tiesioginė šventųjų Mišių transliacija neatstoja tiesioginio buvimo Mišiose. „Žmonės, ypač seni, ligoti, dažnai Mišias stebi per radiją ir televiziją. Jungtis bendrai maldai jie gali ir yra kviečiami, tačiau pagal bažnytines nuostatas, tai „neužsiskaito" kaip realus dalyvavimas Mišiose, nesvarbu, kad jos, pagal Bažnyčios nuostatas, gali būti transliuojamos tik tiesiogiai", – atkreipė dėmesį Vyskupų \Konferencijos vadovo atstovas spaudai.