„Praeitos kadencijos Seimas bandė šią problemą spręsti taisydamas Seimo rinkimų įstatymą, tačiau Konstitucinis Teismas rugsėjo 9 d. savo sprendimu pripažino, kad bandymas spręsti problemą įstatymu yra antikonstitucinis bei pasakė tiesiai – dėl to reikia padaryti Konstitucijos pataisa,s kitaip tariant, papildyti Konstituciją. Todėl pataisa ir siūloma“, - pristatydamas pataisas sakė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, socialdemokratas Julius Sabatauskas.
Konstituciją siūloma keisti taip, kad prie nurodymų, kas negali būti renkamas Seimo nariu, būtų pridedama, jog parlamentaru negalėtų būti renkamas apkaltos proceso tvarka iš pareigų pašalintas asmuo, jeigu nuo pašalinimo nepraėjo 4 metai.
Tokia pat nuostata taikoma ir asmenims, kuriuos Konstitucinis Teismas pripažįsta sulaužius priesaiką – nuo tokio pripažinimo turi praeiti 4 metai.
DELFI primena, kad R. Paksas iš prezidento pareigų Seimo sprendimu buvo pašalintas 2004 m. Jis buvo apkaltintas neteisėtai suteikęs pilietybę finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui, sąmoningai leidęs pastarajam suprasti, jog teisėsaugos institucijos atlieka jo veiksmų patikrinimą, bei siekęs įgyvendinti jam artimų asmenų privačių asmenų turtinius interesus.
Konstitucinis Teismas dar 2004 m. gegužės 25 d. yra paskelbęs nutarimą, kuriuo konstatavo, jog Prezidento rinkimų įstatymo nuostata, leidžianti apkaltos proceso tvarka iš prezidento ar Seimo nario pareigų pašalintam asmeniui po penkerių metų vėl siekti būti išrinktu į prezidento postą, prieštarauja Konstitucijai.
Suformavus tokią konstitucinę doktriną, nuostata dėl neatšaukiamo ir visą gyvenimą trunkančio draudimo eiti pareigas, susijusias su priesaika Lietuvos Respublika, buvo įtraukta ir į Seimo rinkimų įstatymą, todėl R. Paksas nebegalėjo dalyvauti nei Seimo, nei prezidento rinkimuose.
Tačiau pernai sausį Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) paskelbė, jog Lietuvoje taikomas draudimas apkaltos proceso tvarka nušalintam prezidentui R. Paksui iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose yra neproporcingas ir neatitiko Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos protokolo straipsnio, užtikrinančio teisę į laisvus rinkimus.
Reaguodamas į Strasbūro teismo sprendimą Seimas priėmė Seimo rinkimų įstatymo pataisas, pagal kurią apkaltos metu pašalinti politikai į Seimą kandidatuoti negali tik ketverius metus, tačiau, Konstitucinio Teismo nuomone, norint įgyvendinti EŽTT sprendimą reikia keisti Konstituciją.
Lietuvoje Konstituciją gali keisti Seimas, pagrindinio šalies įstatymo pataisoms per du kartus turi pritarti ne mažesnė dviejų trečdalių parlamentarų dauguma, arba ne mažiau nei 94 Seimo nariai.