Projektą buvo numatyta pateikti ketvirtadienį, tačiau Liberalų sąjūdžio frakcijos siūlymu padaryta pertrauka iki kito posėdžio. Už pertrauką balsavo 48 Seimo nariai, prieš buvo 42, susilaikė 21 parlamentaras, tiek balsų pertraukai dėl opozicijos pasiūlymo užteko.

Už pertrauką balsavo konservatoriai ir liberalai, prieš buvo "darbiečiai" ir "tvarkiečiai", o beveik visi socialdemokratai balsavime nedalyvavo. Prieš pertrauką balsavo "darbiečiai", "tvarkiečiai" ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai.

Pertrauką dėl R.Pakso liberalai pasiūlė po to, kai Seimas "darbiečių", "tvarkiečių" ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos balsais atidėjo balsavimą dėl Darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskicho ir dar dviejų "darbiečių" neliečiamybės panaikinimo.

42 praėjusios kadencijos parlamentarai siūlo papildyti Konstituciją dviem nuostatomis - kad Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, jeigu nuo sprendimo pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą įsigaliojimo dienos nepraėjo ketveri metai, ir kad Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Konstitucinis Teismas pripažino sulaužius priesaiką, jeigu nuo šio pripažinimo įsigaliojimo dienos nepraėjo ketveri metai.

Keisti teisinį reguliavimą dėl per apkaltą pašalintų asmenų Lietuvą įpareigojo Europos Žmogaus Teisių Teismas. Jis pripažino, kad draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R.Paksui yra neproporcingas jo padarytam nusižengimui.

Praėjusios kadencijos Seimas pavasarį buvo priėmęs Seimo rinkimų įstatymo pataisas, kad po apkaltos kandidatuoti į Seimą politikui draudžiama ketverius metus. Tačiau Konstitucinis Teismas konstatavo, jog norint suteikti teisę per apkaltą pašalintam prezidentui kandidatuoti į Seimą, reikia keisti Konstituciją.

Kad pagrindinis šalies įstatymas būtų pakeistas, už tai du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai.

R.Paksas prezidento pareigų neteko 2004 metų balandį. Jam buvo surengta apkalta dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, kai jis išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.