Po užtrukusių ministrų paieškų šią savaitę Seime pagaliau prisaikdinta visa 16-oji Algirdo Butkevičiaus vyriausybė ir patvirtinta jos programa, kurios paskirtis nubrėžti gaires, kaip mes gyvensime artimiausius ketverius metus. Programą sudaro beveik pusšešto šimto punktų, kuriuose dėstomi vyriausybės tikslai ir prioritetai.
„Savaitės“ kalbinti verslo ir mokslo atstovai sako, kad prikibti prie programos sunku, o jos įgyvendinimas galėtų tapti bet kurios pasaulio valstybės tikslu. Tačiau čia pat jie pasigenda konkretumo, kokiomis priemonėmis bus siekiama tikslų. Be to, visada dera atsižvelgti į valstybės finansines ir intelektines galimybes. Kita vertus, neatmestina, kad programoje kalbėdama abstrakčiai, vyriausybė pasilieka veiksmų laisvę. 16-oji vyriausybė pabrėžia, kad kurs gerovės valstybę. Ar nesibaigs mums kaip graikams? LRT televizijos laidos „Savaitė“ reportaže aptariami keletas vyriausybės užsibrėžtų uždavinių – minimalios mėnesinės algos didinimas, PVM lengvatos ir progresiniai mokesčiai – bei pateikiami jų vertinimai.
Po pasaulinės finansų krizės ir griežto taupymo tiek žmonės, tiek verslas iš naujos vyriausybės laukia naujo požiūrio ir veiksmų. Tikimasi, kad kairiųjų koalicija bus jautresnė krizės nustekentiems, bet iš šalies neišvykusiems piliečiams. Todėl neatsitiktinai naujosios vyriausybės programoje daug vietos skiriama siekiams, mažinti socialinę atskirtį ir įgyvendinti visuotinį teisingumą. Programoje pabrėžiami ketinimai stabilizuoti šalies finansus ir gyventojų pajamas. Vienas iš pirmųjų vyriausybės veiksmų – kitų metų biudžeto pataisos, kuriomis būtų įgyvendintas rinkimų pažadas artimiausiu metu padidinti minimalų mėnesio atlyginimą iki 1000-io litų. Prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Rimantas Stankevičius pripažįsta, kad per pastaruosius metus dėl infliacijos gyventojų perkamoji galia gerokai sumažėjo. Todėl turėtų būti didinama ne tik minimali alga, bet ir neapmokestinamosios pajamos.
„Jei liks kaip ir dabar, nepakėlus neapmokestinamo minimumo, tai valstybė gaus 44 procentus iš to į biudžetą atgal, o darbuotojas gaus 56 procentus. Tokiu atveju valstybė nieko neinvestuodama, tik pakeisdama pora eilučių įstatyme, gauna daug pajamų. Darbuotojui ta riba nėra tokia ir apčiuopiama. Taigi aš manyčiau, jei ir verslas turi dalintis, gal valstybė į šitą reikalą turėtų investuoti“, – kalbėjo Prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas dr. Rimantas Stankevičius.
Valdančiosios koalicijos atstovai yra užsiminę apie siekius mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM). Programoje konkrečiau kalbama apie PVM mažinimą būtiniausiems maisto produktams, šildymui, keleivių vežimui, viešbučių paslaugoms. Finansų analitikai sako, kad PVM mažinimas nepateisins valdžios siekio padalyti pyragėlį visiems krizės nuvargintiems žmonėms.
„Vyksta infliaciniai procesai. Būtų naivu tikėtis, kad gamintojai mažins kainas dėl to, kad nukrito PVM. Tas PVM, kurio nebereikės mokėti, tiesiog nusės įmonės kasoje. Iš kitos pusės, gal tada turės už ką sumokėti žmonėms algas“, – įsitikinusi Finansų analitikų asociacijos valdybos narė Daiva Rakauskaitė.
„Blogiausias veiksmas – pradėti išlaidauti, kai pajuntame bent kokius ekonominio atsigavimo veiksnius. Tikiuosi, kad ši vyriausybė taip nesielgs. Nežinau, ar dabar tinkamas metas mažinti valstybės pajamas įvedant PVM mokesčių lengvatas“, – abejojo ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius dr. Nerijus Pačėsa.
Socialdemokratai per kiekvienus rinkimus žada įvesti progresinius mokesčius, kurie esą turėtų mažinti visuomenės atskirtį. Ekonomistai sako, kad įvedus šiuos mokesčius labiausiai būtų apmokestinti aukštos kompetencijos žmonės. Jie šiandien yra labai mobilūs, o tai reiškia, kad tokios dažniausiai su užsienio rinkomis dirbančios kompanijos nesunkiai galėtų perkelti savo veiklą į palankesnes verslui šalis.
„Progresiniai mokesčiai palies tą darbuotojų dalį, kurie yra kompanijų viršuje. Kai valstybė yra tokioje sudėtingoje ekonominėje situacijoje, kompetentingiems žmonėms, kurie iš tikrųjų daro darbus ir sugebėjo per tokį sudėtingą laikotarpį verslus vėl pastatyti ant kojų, toliau globaliai konkuruoti, mes jiems kišame dar vieną pagalį į ratus“, – aiškino ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius dr. Nerijus Pačėsa.
Verslo atstovai sako, kad mokesčių sistema turi būti keičiama gerai išanalizavus ir pasitarus su verslu, kaip ji galėtų tapti patraukli investicijoms.
„Turėtume padaryti tokią mokesčių sistemą, kuri būtų tokia pati, kaip palankiausia verslui, tokia pati, kaip geriausioje atrinktoje valstybėje, ir truputį geresnė. Milimetru geresnė. Tokiu būdu pritrauktume investicijas: ir užsienio, ir vietines, reinvestuojamą kapitalą. Atsirastų ir darbo vietos, ir pajamos į biudžetą“, – sakė Prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas dr. Rimantas Stankevičius.
Finansų analitikai Vyriausybės programoje pasigenda ambicingos strategijos.
„Vyriausybės programoje man pritrūko ambicijos. Prieš tai buvusi valdžia turėjo ambiciją išlipti iš duobės, dabar tokios ambicijos kaip ir nėra. Gal tai ir gerai, bet tai, ką mes sukūrėme... mes galėtume tapti mažąja Kinija Europoje. Nes mes ir darbštūs, ir gaminame, vis dar turime pramonę, dar ne visiškai išnaikintą ir subankrutavusią. Verslas labiausiai bijo, kad ateis nauja valdžia ir, kai ekonomika lyg ir gerėja, mes taip pagyvensime, kad po to vėl bus nauja krizė. Matome, kas dedasi Graikijoje, Ispanijoje, Portugalijoje“, – aiškino Finansų analitikų asociacijos valdybos narė Daiva Rakauskaitė.
Tad naujoji vyriausybė turi galimybę Lietuvą paversti Kinija Europoje, žinoma, jei nesusirgsime Graikijos sindromu.