Jau posėdžio pradžioje prasidėjo aštrios diskusijos. Socialdemokratė Rimantė Šalaševičiūtė tvirtino pažymą dėl posėdžio medžiagos gavusi tik išvakarėse ir teigė abejojanti, ar tokiomis aplinkybėmis, komisijos nariams neturėjus galimybės pateikti pasiūlymus, galima balsuoti dėl galutinio sprendimo. Kitas socdemas Artūras Skardžius piktinosi, esą komisijos vadovas, „tvarkietis“ Andrius Mazuronis radijo eteryje pranešė, kad tai jis inicijavo paankstintą posėdį. A. Mazuronis atsiprašė ir pripažino, kad posėdžio laiko pakeitimą inicijavo ne socialdemokratas.
Dėl visų trijų „darbiečių“ komisija sprendė atskirai.
Pirmiausiai imtasi V. Gapšio klausimo. Už neliečiamybės panaikinimą balsavo 7 komisijos nariai, prieš – 5, susilaikė 1.
V. Uspaskicho atveju, už neliečiamybės panaikinimą komisija balsavo analogiškai.
V. Vonžutaitės neliečiamybę taip pat siūloma atimti tokiomis pat proporcijomis.
Visi socialdemokratai, konservatoriai ir liberalas Remigijus Šimašius balsavo už imuniteto naikinimą. Komisijos pirmininkas A. Mazuronis susilaikė, o prieš balsavo Darbo partijos atstovai, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos delegatė Vanda Kravčionok ir "Drąsos kelio" atstovas, buvęs kunigas Jonas Varkala.
V.Uspaskichas: socdemai dirba su konservatoriais
Komisijos verdiktą nulėmė trijų socialdemokratų balsai. V. Uspaskichas užsimena, kad tai jam panašu į politinę išdavystę.
„Kaip jie nori, taip ir balsuoja. Na, koalicijos partneriai daug kalbėjo, kad tai yra politinė byla. Bet, matyt, yra kiti nurodymai. Matyt, pradeda darbą su konservatoriais“, - taip komisijos sprendimą žurnalistams apibūdino V. Uspaskichas.
Vis dėlto jis teigė, kad Vyriausybė suformuota ir Darbo partijos frakcija bus raginama palaikyti Vyriausybės programą. „Programa ir imunitetas – tai skirtingi klausimai“, - sakė politikas.
Klausiamas, kokio balsavimo tikisi Seime, pašnekovas teigė, jog galimi visokie variantai.
„Komisijos narių yra 13, ir (sprendimas priimtas – DELFI) tik vieno balso persvara. Visokių dalykų gali būti Seime“, - svarstė V. Uspaskichas.
Anot jo, už imuniteto atėmimą balsavę komisijos nariai vykdė politinį užsakymą, o socdemai esą netgi supainiojo viešuosius ir privačius interesus. Mat „WikiLeaks“ dokumentai esą rodo, kad būtent ši partija siekė „darbiečių“ suskaldymo ir V. Uspaskicho pasitraukimo iš partijos pirmininko posto.
„Jie turi šitoje vietoje interesų konfliktą. (...) JAV ambasadorius savo pažymoje kalba, kad Vyriausybė, socialdemokratai, suinžinieravo perversmą Darbo partijoje. Suinžinieravo „nuėmimą“ Darbo partijos lyderio nuo pareigų ir t.t. Normalioje demokratinėje valstybėje šitoje vietoje yra interesų konfliktas, jie negali iš viso dalyvauti“, - sakė „darbiečių“ lyderis.
Klausiamas, ar interesų konfliktas nekyla ir Darbo partijos nariams, V. Uspaskichas teigė, kad jo bendražygiai taip pat „gali nedalyvauti“.
Žurnalistai teiravosi, kaip „darbiečių“ pirmininkas regi tolesnį darbą su socdemais.
„Sunkiau bus dirbti. Ne taip lengva bus dirbti, jeigu koalicijos partneriai rodo, kad jie dirba su opozicija. Bet mes sąmoningai nieko nedarysime“, - teigė V. Uspaskichas.
Klausiamas, ar Darbo partija trauksis iš koalicijos, jei Seimas palaikys komisijos siūlymą atimti jo ir bendražygių imunitetą, politikas teigė, kad sprendimas nebus vienasmenis.
„Ne aš vienas sprendžiu. Yra frakcija, yra prezidiumas, taryba yra. Na, nuotaika nelabai gerai. Žinote, tokių stiprių žmonių, kaip aš, nelabai ir yra“, - sakė politikas.
K.Masiulis: tikėjausi ne tokio sprendimo
Konservatorius Kęstutis Masiulis žurnalistams teigė dar išvakarėse laukęs, kad komisija balsuos prieš „darbiečių“ neliečiamybės panaikinimą. Esą socdemai tik išvakarėse nusprendė balsuoti už.
„Iki vakar vakaro, iki socialdemokratų valdybos posėdžio, aš tikėjausi kitokio rezultato“, - teigė K. Masiulis.
Vis dėlto jis teigė bijantis, kad galutiniame balsavime Seimas gali pritrūkti balsų – norint panaikinti parlamentaro imunitetą, reikalingas bent 71 balsas.
Komisijos darbo metu netrūko ir kivirčų, ir triukšmingų pareiškimų. V. Uspaskichas komisijai tvirtino, esą juodosios buhalterijos byla – politinė provokacija, o visi pagrindiniai liudytojai, davę partijai nepalankius parodymus, galimai buvo saugumiečių užverbuoti „agentukai“. Panašios pozicijos laikėsi ir V. Gapšys, akcentavęs, kad kai kurios pagrindinės liudytojos proceso eigoje kardinaliai keitė parodymus.
V. Vonžutaitė tvirtino sulaukusi grasinimų iš prokuroro Artūro Urbelio – esą šis žadėjo ją „nulaužti“ kaip „tulpinių“ gaują ir rodė jai šios gaujos aukų lavonų nuotraukas. Pats prokuroras V. Vonžutaitės kaltinimus kategoriškai atmetė.
Juodosios buhalterijos bylą kuruojantis prokuroras Saulius Verseckas ne sykį pareiškė, kad jokios politikos byloje nebuvo, jis taip pat komisijai pateikė juodosios buhalterijos veikimo schemą bei kone atmintinai citavo bylos medžiagą, nurodydamas konkrečius tomus ir puslapius.
Komisijos darbo eigoje suduotas antausis ir vienam kandidatui į ministrus. Paaiškėjo, kad „darbietis“ Kęstutis Daukšys, 2006 m. eidamas ūkio ministro pareigas, skyrė daugiau nei 20 mln. Lt europinės paramos įmonėms, kurios figūruoja Darbo partijos byloje kaip galimi juodosios partijos kasos finansavimo šaltiniai, o šių įmonių įnašai į juodąją buhalteriją siekė po maždaug 5 proc. vėliau gautos paramos sumos. Ši informacija paaiškėjo dieną prieš tai, kai K. Daukšys, kaip kandidatas į kultūros ministrus, vyko prisistatyti prezidentei Daliai Grybauskaitei. Kultūros ministru jis netapo – šią kėdę užėmė kitas „darbietis“, laikinosios komisijos narys Šarūnas Birutis.
Aistrų netrūko ir prieš paskutinį posėdį. Netikėtai pakeistas jo laikas – sprendimas nukeltas į rytą prieš Vyriausybės programos tvirtinimą Seime. Konservatorius Kęstutis Masiulis ir šios partijos elitas kėlė versiją, esą taip „darbiečiai“ nori užsitikrinti, kad komisijos sprendimas bus palankus V. Uspaskichui, V. Gapšiui ir V. Vonžutaitei.