Ekonomistė tikino, kad darbą baigianti A. Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė verslui nebuvo palanki. Esą didžiausias jos trūkumas – padidinti mokesčiai ir tai, kad nebuvo liberalizuotas Darbo kodeksas, nesudarytos lengvesnės sąlygos teritorijų planavimui.
Jos nuomone, liberalizavus Darbo kodeksą, būtų žymiai paprasčiau atleisti darbuotojus, o tai turėtų įtakos bedarbystės mažinimui. Tam nepritariančias profesines sąjungas ekonomistė vadina meluojančiomis sau ir kitiems.
Kita vertus, naujosios centro – kairės valdančiosios daugumos užmojis didinti minimalią algą R. Vainienei taip pat neatrodo patrauklus. Jos teigimu, tai neigiamai paveiktų smulkiuosius verslininkus: „Kai valdžia sako, kad reikia kelti minimalią algą, aš sakau: nurodykit šaltinį. Iš kur paimt pinigų smulkiam verslui, jei žmonių mažėja, vartotojų skaičius traukiasi, ypač regionuose. Kai man pasakys, iš kur paimti pinigų, tada aš sakysiu: taip.“
- Kaip manote, kokios šiuo metu Lietuvoje yra verslo sąlygos?
- Verslo sąlygų gerinimui niekada neturi būti pabaigos. Verslui turi būti leidžiama užsiimti tiesiogine veikla ir reikia nuimti visas naštas, reguliavimus, kuriais apkrauna valdžia visiškai nepelnytai. Po to verslininkas neturi kada galvoti apie savo verslą, o galvoja, kaip čia klaidos nepadaryti. Pradėti verslą yra didelė rizika, nes reikia žinoti labai daug teisės aktų. Verslo inovatyvumas, išradingumas turėtų būti nukreipti į verslo idėjos išvystymą, pateikimą ir pardavimą, tarnavimą vartotojui. Tačiau šalia viso to verslas dar turi įgyvendinti gausybę biurokratinių dalykų. Kurie sako, kad biurokratijos nėra daug, patys nėra kūrę verslo, nėra susidūrę su tais barjerais, kuriuos tenka įveikti net ir pačiam smulkiausiam verslininkui, kuris nori pradėti veiklą.
Jeigu tu gali kepti bandeles namie ir maitinti savo vaikus, tų pačių bandelių tu parduoti negali. Pagal reikalavimus maistas turi būti pagamintas ne namų virtuvėje, bet specialioje. Na va, ir prasideda. Žmogus, kuris apie tai žino, net nepradeda. O tas, kuris pradeda dėl nežinojimo, gauna per galvą kartą, antrą ir trečią. Tada sako: geriau aš eisiu valdiško darbo dirbti.
- Nebuvo ji palanki verslui. Padarė kontroliuojančių institucijų reformą, palengvino verslo įsteigimą – labai gerai. Tačiau padidino mokesčius – negerai. Apmokestino naujas visuomenės grupes. Mokesčių kėlimas buvo jų didžiausia nuodėmė. Teritorijų planavimo nepalengvino, Darbo kodekso nepalengvino. Verslas laikosi ant teritorijų planavimo, Darbo kodekso, reguliavimų ir mokesčių – keturios kojos.
- Tačiau rugsėjį atsirado nauja juridinio asmens forma – mažoji bendrija, kuria jau spėjo susidomėti nemaža dalis pradedančiųjų verslininkų...
- Tai būtų palengvinimas, jeigu prieš tai nebūtų apsunkinta individuali veikla. Iš pradžių dirbtinai apsunkinti verslo liudijimų turėtojai, individualios veiklos veikėjai, o tada pasiūlė naują formą. Mažoji bendrija vis tiek labiau tinkama šeimos įmonei. Negali būti taip: turėjote tortą, jį iš jūsų atėmiau, o daviau du keksiukus. Mainai su mažąja bendrija įvyko nekokie. Mažoji bendrija būtų gerai šalia esančių. Tačiau jeigu tvarka nebūtų sugriežtinta, jos būtų nereikėję.
- Sakote, kad darbą baigianti A. Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė neliberalizavo Darbo kodekso. Manote, kad verslui palengvėtų, jei būtų paprasčiau atleisti darbuotojus?
- Čia elementari logika. Jūs pradedate savo verslą ir norite draugą pakviesti kartu dirbti. Sakote: priimu tave ir moku tau tokią algą, jei gerai seksis, pakelsiu, jei blogai seksis, turėsiu tave atleisti. Draugas sutinka. Bet jeigu sudarote darbo sutartį, jo atleisti nebegalite, prasideda išeitinės. Draugas sutiktų, bet Darbo kodeksas neleidžia. Tada žmogui geriau pradžioje dirbti vienam. Akivaizdu, kad palengvinus atleidimą, žymiai padaugėtų įdarbinimo atvejų. Taip, ir atleidimo atvejų padaugėtų, bet geriau žmogui dažniau keisti darbą negu visą laiką jo neturėti.
- Tačiau su Darbo kodekso liberalizavimu nesutinka profsąjungos...
- Labai ne daug darbuotojų priklauso profsąjungoms. Jų niekas neprašė, bet jos kalba visų darbuotojų vardu. Tačiau atstovauja mažai jų daliai – galima sakyti, kad pačios sau. Man yra paslaptis: žmonės nesupranta ar vaidina? Jeigu profsąjungos sako, kad negalima palengvinti atleidimo, jos meluoja sau ir kitiems. Po to atsiranda tokių, kurie patiki.
- Ko verslas gali tikėtis iš centro – kairės partijų suformuoto ministrų kabineto?
- Skaičiau programos projektą. Kalbama apie verslo sąlygų gerinimą deklaracijomis: gerinsime, didinsime, užtikrinsime konkurencingumą. O priemonės, kurios numatytos (progresiniai pajamų ir turto mokesčiai), yra visiškas sąlygų bloginimas. Žinote, paciente, aš dabar jus išgydysiu: išimsiu jums širdį. Tai yra lygiai tas pats.
- Darbo partijos lyderis V. Uspaskichas – patyręs verslininkas. Gal jis iš tiesų žino, kaip pagerinti verslo sąlygas?
- Jis įžvalgus, patvirtinęs savo gebėjimus praktikoje. Tik neaišku, ar jis nori pagerinti sąlygas visam verslui, ar tik savo verslui. Čia yra retorinis klausimas. Kad jis verslą puikiai supranta, įrodė savo sėkminga veikla. Čia abejonių nėra, kad jis – geras verslininkas.
- V. Uspaskichas žadėjo, kad minimali alga sieks 1509 Lt, kada dirbantieji jos gali tikėtis?
- Aš manau, kad kažkiek atlyginimas bus didinamas. Jie nuo šito didelio pažado visai atsitraukti negalės. Tačiau jie didins ne iš karto – palaipsniui. Tai priklauso nuo kitų jų priimamų sprendimų. Nuo to, kaip jie bus tvirti išsaugant valiutų valdybos modelį. Jeigu jie pradėtų spausdinti pinigus ir „Sodros“ deficitą finansuotų atspausdintais litais, tai galima sakyti, kad tada jau viskas – krachas. Į pinigų politiką reikia žiūrėti labai atsakingai. Nežaiskite, vaikai, su degtukais.
- Kita vertus, smulkieji verslininkai sako, kad minimalios algos didinimas juos sužlugdytų. Ar jų nuogąstavimai turi pagrindo?
- Didžiosiose įmonėse nėra daug asmenų, dirbančių už minimalų darbo užmokestį. Jei kam ir tektų pakelti, didelių rūpesčių dėl to nekiltų. Problema būtų smulkiesiems verslininkams. Jų pajamos, pakėlus algą, nepadidėja – prekių daugiau neparduodama, daugiau suknelių nepasiuvama, nepataisoma daugiau batų. Ar batų daugiau sugedo, kad reikia algą didinti? Kai valdžia sako, kad reikia kelti minimalią algą, aš sakau: nurodykit šaltinį. Iš kur paimt pinigų smulkiam verslui, jei žmonių mažėja, vartotojų skaičius traukiasi, ypač regionuose. Kai man pasakys, iš kur paimti pinigų, tada aš sakysiu: taip.
- Kita problema, su kuria susiduria regionuose dirbantys verslininkai, – sunku rasti darbuotojų. Dėl ko taip atsitiko?
- Vienas dalykas – kvalifikacija. Dažnai žmogus neturi tos kvalifikacijos, kurios reikia įmonei. Jis jos neįgyja nei profesinėje, nei aukštojoje mokykloje. Didelis atotrūkis tarp to, ką suteikia mokymo įstaigos ir to, ko reikia praktikoje. Technologijos keičiasi dideliu greičiu. Kalbama apie profesinio mokymo integravimą su gamyba, bendradarbiaujant profesinei mokyklai su gamykla, kad ateitų mokytis su tikromis staklėmis, o ne su kažkokiomis įsivaizduojamomis. O aukštosios mokyklos, rengiančios aukščiausio lygio specialistus, turėtų suteikti ne tik žinių, bet ir išlaisvinti kūrybiškumą – reikėtų ugdyti savarankišką žmogų.
Penkios savivaldybės dabar įgyvendina pilotinį projektą. Jos pačios skirsto pašalpas. Savivaldybės turi seniūnijas ir seniūnus, kurie pažįsta kiekvieną žmogų asmeniškai. Jie puikiai žino, kas dirba nelegaliai, kas kam tą pašalpą išleidžia. Čia tikrai premjeras nežino nieko, bet seniūnas tikrai žino. Šitoje vietoje žymiai daugiau savarankiškumo reikia suteikti savivaldybėms, nes jos yra arčiausiai žmogaus.
- Vis dėlto sovietinė okupacija sumenkino lietuvių verslumą ir iš dalies prisidėjo prie neigiamo požiūrio į verslą suformavimo. Tačiau gal yra ir daugiau nuomonę veikiančių dedamųjų, pavyzdžiui, ne visada sąžiningas verslininkų elgesys?
- Verslą vystyti mums sunkiau, nes nesame sukaupę kapitalo, mūsų našumas kitoks, mūsų patirtis – tik 22 metai. JAV kiekvienas kažką galėtų daryti – yra veržlus. Pas mus atbaido nelabai teigiamas požiūris į verslą. Ne visi vagys ir ne visi sukčiai išėjo į valdžią. Visokių žmonių yra ir versle. Nesąžiningi verslininkai gadina reputaciją ne tik sau, bet ir kitiems. Vis tik reikia matyti verslininko kūrybinį išradėjo pradą, tą drąsą, tą riziką, kurią jie prisiima. Kas, jeigu ne jie, sukuria darbo vietas? Kas, jeigu ne jie, sukuria BVP? Kas, jeigu ne jie, aprūpina žmones ir įmones prekėm ir paslaugom?
Įsivaizduokite, jeigu norite pradėti savo verslą, o viešoji opinija yra neigiama... Tą dieną, kai registruojate įmonę, iš doro darbuotojo tampate nedoru verslininku. Tai demotyvuoja.
- Gal neigiamas požiūris į verslą egzistuoja ne tik Lietuvoje?
- Šliaužiantis socializmas yra apraizgęs visą Europą. Svarbiausia, kad Europa (ir ta pati JAV), nebegalėdama konkuruoti su Kinija, reikalauja, kad ir Kinija įsivestų minimalią algą. Jie ne tai, kad patys stengiasi išsivaduoti iš tų varžtų, bet kitus verčia priimti tokius sprendimus, kurie suvaržytų veiklas. Tai palydima išnaudotojo argumentu. Kinija – ten vaikų darbas, mažas atlygis, išnaudoja, todėl įveskite minimalią algą. Už viso to slypi Europos ir JAV nesugebėjimas konkuruoti su labai produktyvia Kinija. Čia yra didžiųjų žaidimas. Paranku puoselėti verslininko, kaip išnaudotojo, įvaizdį toms šalims, kurios yra ekonomikos paraštėse, kad priverstų kitas įsivesti tuos pačius reikalavimus ir sumažintų produktyvumą.
- Ar mokyklos prisideda prie verslumo skatinimo?
- Aš nesakau, kad mokykla turi paskatinti pradėti verslą. Tai turi gimti šeimoje arba tai turi būti paties žmogaus pašaukimas. Verslininku ne kiekvienas gali būti. Kitas vaikas jau mokykloje kažką daro, maino, organizuoja. O kitas net nebando, jam patinka paklusti. Bet čia ir yra visas rinkos grožis – kažkas organizuoja, o kažkas paklūsta.
Ko vaikai gali išmokti mokyklose? Mokytojai dirba už algą. Patys to verslo nesiėmė. Tokius valstybininkus ir auklėja. Nemanau, kad mokykla gali išmokyti, bet ji bent neturi nusmukdyti. Pavyzdžiui, mokyklinis matematikos vadovėlis. Jame uždavinys: verslininkas nusipirko toną cukraus, pripylė kažkiek kilogramų vandens, reiškia, cukrus pasunkėjo, o pardavė už kažkokią sumą. Kiek jis uždirbo? Reiškia, matematikos vadovėlis pasąmoningai diegia vaikui suvokimą, kad verslininkas uždirba sunkindamas cukrų vandeniu – sukčiaudamas. Lietuvių kalbos tekstai, kur nagrinėjami aštuntoje klasėje: verslas gimsta iš tamsos, vagystės ir apgavystės. Tu mokaisi lietuvių kalbą, analizuoji sakinio struktūrą, sintaksę, leksiką, bet pasąmoningai ten užkoduota... Privalo būti griežta atranka, kad nebūtų formuojamas neigiamas įvaizdis. Negalima kūrėjo nuleisti iki sukčiaus lygmens.
