Šalia Aušros Vartų esančioje galerijoje AV17 atidaryta SD slapyvardžiu prisistatančio menininko D. Šidlausko paroda pavadinta „Globalizacija. Lokalizacija. Idiotizmas. Absurdas“. Joje eksponuojami keli gaubliai iš pelenų, o pagrindinis gaublys – iš išmatų. Ant balto popieriaus lapų pasaulio šalių pavadinimai užrašyti išmatomis. Kitame parodos kambaryje galima išvysti ir į plastmasinius indelius supilstytų spermos mėginių, pavadintų „Uždaryta sėkla“.
Parodoje taip pat eksponuojami auksinis fotelis su ties sėdimąja vieta išlindusiu pjūklu, žvakėmis tapusios pakeltos rankos, auksinis teroristo kostiumas, laisvą kalbą simbolizuojanti uždaryta auksinė dėžė, iš kurios sklinda triukšmas.
Pašnekovas patikino, kad fekalijos ir viskas, kas yra parodoje, tikra. „Menas neturi būti tik linksmas pasivaikščiojimas neprisiliečiant prie tikrumo. Meno kūriniai – laisvo balso įrankiai. Jei aš sakau, kad tai yra šūdas, tai ir turi būti šūdas, o ne drobėje aliejiniais dažais pateiktas šūdo atvaizdas, prie kurio nėra baimės prisiliesti ir išsitepti“, – kalbėjo D. Šidlauskas.
Menotyrininkė: tai labai vaikiška ir labai pigu
„Manęs tai visai nestebina, tai toks senas nusibodęs dalykas. Bet visada svarbu, kaip konceptualiai medžiaga panaudojama. Yra buvę ir dramblio mėšlo, ir šuns, ir žmogaus, ir kraujo, ir išmatų, ir įvairių išskyrų, ir menstruacijų kraujo. Ne tame esmė – esmė tai, ką jis iš to padarė“, – išgirdusi apie D. Šidlausko parodą, kalbėjo menotyrininkė, galerijos „Akademija“ direktorė Ramutė Rachlevičiūtė.
Pasak R. Rachlevičiūtės, tokie dalykai buvo populiarūs prieš pusamžį. Išsivysčiusioje, sočioje, švarioje Vakarų visuomenėje tai sudarė kontrastą. „O mes dar esame pakankamai neapsitvarkę, nevalyvi, pas mus, manau, turėtų būti kiti kontrastai. Ko gero, D. Šidlauskas eina pačiu pigiausiu keliu – nori, kad apie jį visi sužinotų ir kalbėtų. Kas čia naujo? Tai jau nusibodę, kokia visi to prasmė. Reikia pažiūrėti į analinę Froido stadiją – pagal mane, tai labai vaikiška ir labai pigu“, – kalbėjo menotyrininkė. Jos manymu, D. Šidlauskas siekia skandalo ir efekto.
R. Rachlevičiūtė skeptiškai įvertino ir D. Šidlausko skundus, esą dailės akademija neleido gintis magistrinio ir atlikti performansą su išmatomis. Jos teigimu, Skulptūros katedra absoliučiai atvira patiems drastiškiausiems ieškojimams – pašnekovė netiki, kad darbas galėjo būti per drąsus dėl pasirinktos medžiagos.
Galerija: projekte nagrinėjama pasaulio be geografinių ribų ir sienų tema
Parodą eksponuojanti galerija AV17 tvirtina, kad projekte nagrinėjama pasaulio be geografinių ribų ir sienų tema. Kaip teigiama galerijos pranešime žiniasklaidai, projekte „Globalizacija. Lokalizacija. Idiotizmas. Absurdas.“ D. Šidlauskas nagrinėja šių keturių sąvokų tarpusavio veiką.
„Autoriaus manymu, jos daro įtaką viena kitai, o galutiniu rezultatu lieka absurdas. Kaip žymus urbanistikos teoretikas Peteris Marcuse`s yra pasakęs, „Globalizacija yra ypatinga kapitalizmo forma, kapitalistinių santykių plėtra į plotį (geografiškai) ir į gylį (besiskverbianti į vis daugiau žmogaus gyvenimo aspektų)“. Būtent šiuos abu aspektus ir nagrinėja S.D., pasitelkdamas Vakarų bei Rytų filosofines ideologijas, skirtingų jų atstovų mintis, remdamasis mitais ir tikromis istorijomis – jis atranda savąją formulę: globalizacija-lokalizacija-idiotizmas-absurdas. Šiame projekte yra nagrinėjama pasaulio be geografinių ribų ir sienų tema, gilinamasi į vienos bendros kalbos egzistavimo galimybę, realybę nagrinėjant per mitinę ir istorinę prizmę“, – aiškina galerija.
Pranešime rašoma, kad autorius savo darbuose nagrinėja ne tik valstybės, kaip geografinio, bet ir kaip institucinio objekto, sunykimą, jos funkcijų susiaurėjimą, palaipsnį galių menkėjimą. Tuo pačiu yra šnekama apie žmogaus, kaip kapitalistinės visuomenės vieneto, sumenkėjimą, kuomet kapitalas kuria kapitalą be žmogaus įsikišimo. Idėjiniam projekto išpildymui tolygiai svarbus ir estetinis pateikimas, kuris išsiskiria neįprastų ir itin skirtingų medžiagų panaudojimų bei derinimu.
Galerija pažymi, kad autoriaus darbai išsiskiria konceptualumu bei neįprastų medžiagų naudojimu kuriant objektus, instaliacijas ar performansus. Menininko naudojamos priemonės objektams kurti ne pašiepia šiuolaikinę santvarką, tačiau parodo ją iš tikrosios pusės, nebijo šokiruoti visuomenės.
D. Šidlauskas yra dalyvavęs daugelyje grupinių parodų Lietuvoje, Olandijoje, Prancūzijoje,
Ispanijoje, Austrijoje bei surengęs ne vieną personalinę parodą. Nuo 2009 m. pristatė personalinius projektus „In to forest“, „Bombs on trees“, „Segmentation“, „Šaudykla“ bei daugelį kitų. 2011 metais S.D. atrankoje į tarptautinį konkursą „Jaunieji Europos kūrėjai“ tapo vienu iš laimėtojų, o projekto metu kūriniai eksponuoti grupinėse parodose daugelyje Europos šalių.