Nacionalinis lygybės ir įvairovės forumas kartu su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba diskusijoje klausė, ar naujas politinis sezonas suaktyvins šalies pilietinę visuomenę lygių galimybių ir įvairovės užtikrinimo srityje. Deja, nė vienas kviestas politikas diskusijoje nepasirodė. 

Pasvalio sporto kompleksas – tik vyrams?

„Kai kalbama apie lyčių lygybę, visuomenėje iš karto pradedama įsivaizduoti, kad vyrą norima padaryti moterimi, o moterį padaryti vyru. Atleiskite – jeigu būsime visi vienodi, gyvenimas bus labai neįdomus. Kai kalbame apie lyčių lygybę, kalbame apie tai, kad nenorime būti vienodi – norime turėti vienodas galimybes“, – aiškino Moterų informacijos centro direktorė Jūratė Šeduikienė.

Jūratė Šeduikienė

Pasak jos, jeigu moteris nori eiti dirbti į žemės ūkį su sunkiasvore technika, turi turėti tokią galimybę. Jeigu vyras nori dirbti auklėtoju vaikų darželyje, jis taip pat turi turėti tokią galimybę.

Viena didžiausių problemų J. Šeduikienė įvardijo smurtą prieš moteris. Pasak jos, kas trečia moteris patiria smurtą nuo artimo žmogaus, apie 20 moterų kasmet nužudoma smurto šeimoje atveju. J. Šeduikienė pastebi, kad 1998 m. lietuviams žmonos mušimas dar neatrodė problema. Dabar jau 87 proc. apklaustųjų smurtą šeimoje pripažįsta kaip problemą. J. Šeduikienė džiaugėsi, kad pagaliau valstybė smurtą pripažino nusikaltimu.

Klabėdama apie lyčių lygybę, J. Šeduikienė pasitelkė Pasvalio pavyzdį. Miestas pasistatė didelį sveikatingumo kompleksą su baseinu, krepšinio ir bokso salėmis. „Viskas tvarkoje, bet, aišku, baseinu naudojasi tiek vyrai, tiek moterys, krepšinio sale naudojasi Pasvalio krepšinio komanda, boksu daugiausia užsiiminėja vaikinai. Kas daugiausia naudojasi kompleksu? Vyrai arba vaikinai“, – apgailestauja Moterų informacijos centro vadovė.

J. Šeduikienė stebėjosi ir tuo, kad Pasvalio vaiko dienos centruose tualetai yra lauke. „Prie minus 20 vaikas eina į tualetą kieme“, – apgailestavo J. Šeduikienė. Tokią situaciją ji grindžia tuo, kad mažai moterų dirba Pasvalio rajono savivaldybės taryboje.

Neįgalieji nenori sėdėti namie ir laukti pasaulio pabaigos

„Dabartinė situacijų mūsų visų netenkina, problemų pakankamai daug. Aišku, pradėti reikia ir nuo savęs, ir nuo visuomenės požiūrio. Kol toks požiūris yra, mes toli nenueisime. Vis dar mąstoma, kad yra duodama lyg tai daug, bet iš tikrųjų mus labai daug kas riboja, skiria. Pirmiausia tai fizinė aplinka, o kiek dar kitokių problemų“, – apie diskriminacijos apraiškas kalbėjo Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė Rasa Kavaliauskaitė

R. Kavaliauskaitės manymu, bent jau netiesioginę diskriminaciją kiekvienas neįgalusis jaučia kiekvieną dieną. Tačiau, sakė ji, neįgalieji nenori sėdėti namie ir laukti pasaulio pabaigos.
R. Kavaliauskaitei antrino lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė, prisiminusi neseniai paskelbtą „Eurobarometro“ apklausą. „Lietuviai neidentifikuoja diskriminacijos dėl negalios. Jie mano, kad neįgaliems žmonėms yra labai tolerantiški ir visiškai jų nediskriminuoja“, – stebėjosi A. Burneikienė . 

Rasa Kavaliauskaitė

Pasigenda religinės įvairovės 

Vytauto Didžiojo universiteto sociologijos katedros vedėja Milda Ališauskienė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos valstybinės religijos nėra, tačiau teisinėje bazėje tėra viena religija (Romos katalikų) ir aplink ją esančios tradicinės religijos. Netradicinės religinės bendruomenės tarsi neegzistuoja.

„Sekmininkai ir metodistai laukia valstybės pripažinimo statuso jau penkerius metus Seimo Žmogaus teisių komiteto stalčiuje. Ir jų niekas nemato, niekas apie juos net nekalba. Ta tema visiškai neįdomi“, – kalbėjo M. Ališauskienė. 

Visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, 2001 m. Lietuvos gyventojai save priskyrė 28 religinėms bendruomenėms, 2011 m. – jau 59. „Religinė įvairovė didėja, tačiau teisės aktuose tos įvairovės nepastebime“, – konstatavo M. Ališauskienė. 

Pasak sociologės, politikai nėra nusileidę iš Marso – jie yra visuomenės deleguoti žmonės, tačiau neturi žinių. Jos manymu, pirma reikia pradėti nuo švietimo ir kalbėjimo, kad Lietuvoje, kaip ir kitose valstybėse ir visuomenėse, egzistuoja religinė įvairovė. 

Pensininkai nori dirbti, o ne važiuoti į sodą

Povilas Butkus

„Stereotipas toks: pagyvenęs žmogus, pensininkas – eik į sodą, augink anūkus. Deja, bet situacija keičiasi turbūt – tokių senukų kaip mes vis daugėja, jaunimo mažėja. Ką daryti? Pagyvenusiems žmonėms taip pat tenka įsijungti į gyvenimą, kurį visi kuriame“, – sakė Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ pirmininkas Povilas Butkus.

P. Butkaus teigimu, lietuvių pensijos – vienos mažiausių Europoje, tad pensininkai nori įsijungti į darbinę veiklą. „Bočių“ vadovas apgailestavo, kad Darbo biržoje nenumatytas kvalifikacijos kėlimas pensinio amžiaus asmenims. P. Butkaus teigimu, kad pensininkai galėtų tapti lygiaverte visuomenės dalimi, jiems reikia kompiuterinio raštingumo, užsienio kalbos kursų.

P. Butkaus manymu, įvairiomis nuolaidomis reikia skatinti darbdavius priimti pensinio amžiaus žmones į darbą.

V.Simonko supykdė A. Matulas 

Esama situacija nepatenkintas ir Lietuvos gėjų lygos valdybos pirmininkas Vladimiras Simonko. „Paminėsiu skandalingą vakarykštį faktą: mes tikėjomės, kad naujas Seimas pradės gerus darbus. Deja, pasirodė, kad kai kurie Seimo nariai tęsia savo tradicijas ir lieka ištikimi nepakantumui mūsų orientacijos žmonėms. Ponas Antanas Matulas jau paskubėjo pakartotinai užregistruoti Civilio kodekso straipsnio pakeitimo įstatymą dėl transseksualių asmenų. Trumpai sakant, jis teikia pasiūlymą, kuris akivaizdžiai prieštarauja Europos Tarybos, Europos Komisijos, Europos Parlamento nuostatoms“, – sakė V. Simonko. 

Seimo narys A. Matulas užregistravo įstatymo pataisą, pagal kurią medicininis lyties pakeitimas Lietuvoje draudžiamas, o dokumentai dėl užsienyje atlikto lyties pakeitimo medicininiu būdu keičiami tik teismo sprendimu. 

V. Simonko manymu, panašių iniciatyvų Seime dar bus.