Tokios sudėties komisija Seime patvirtinta antradienio posėdyje. Be A. Paulausko, Darbo partija į komisiją deleguoja Šarūną Birutį bei Valentiną Bukauską. „Tvarkiečiai“ su vienintelį A. Mazuronį. Lenkų rinkimų akcija – Vandą Kravčionok.
Socialdemokratų delegatai komisijoje: Artūras Skardžius, Darius Petrošius ir Rimantė Šalaševičiūtė.
Konservatoriai deleguoja Arvydą Anušauską, Kęstutį Masiulį ir Stasį Šedbarą. Liberalų sąjudžio atstovas – kadenciją baigiantis teisingumo ministras Remigijus Šimašius. „Drąsos keliui“ atstovaus Jonas Varkala.
Nutarime nurodoma, kad komisija darbą turėtų pabaigti iki gruodžio 21 d.
Svarstant komisijos sudėtį, Rima Baškienė pasiūlė komisiją papildyti savo vadovaujamos Mišrios Seimo narių grupės atstovu. Nutarimo projektą pristatęs A. Skardžius replikavo, kad vadovaujamasi proporcinio atstovavimo principu. Pagal jį, Mišri Seimo narių grupė su trimis parlamentarais vietos gauti negali.
Kadenciją baigiantis premjeras Andrius Kubilius teiravosi, kodėl ir komisijos pirmininko, ir pavaduotojo postai tenka valdantiesiems. „Ar tikrai neturi būti tokios komisijos vadovo pavaduotoju opozicijos atstovas?“ - klausė A. Kubilius.
Jis taip pat priminė A. Paulausko, buvusio Seimo pirmininko, pasisakymus, esą V. Uspaskichas ir Rolandas Paksas yra „užsienio tarnybų instrumentai“.
A. Skardžius atsakė, kad komisijos vadovybės klausimą galima svarstyti, tačiau pati komisija pasirinko A. Mazuronį ir A. Paulauską.
Darbo partijos V. Gapšys kritikavo R. Šimašiaus paskyrimą. Esą darbą baigiantis teisingumo ministras rodė suinteresuotumą V. Uspaskicho neliečiamybės panaikinimu Europos Parlamente, taigi yra šališkas. Liberalų sąjūdžiui jis pasiūlė pakeisti savo atstovą komisijoje.
R. Šimašius replikavo, kad Europos Parlamentui jis pateikinėjo faktus, o europarlamente esą prieš šios informacijos pateikimą buvo „bandoma apšmeižti Lietuvą“, tvirtinant, kad byla politizuota.
V. Uspaskichas atkirto, kad jam „labai gaila ir labai gėda“, kad teisingumo ministras nemoka tinkamai pateikti dokumentų Europos Parlamentui. Esą R. Šimašius tai darė asmeniškai, laišku, ne per europarlamento pirmininko sekretoriatą, siųsdamas laiškus į V. Uspaskicho likimą sprendusios komisijos narių pašto dėžutes.
A. Kubilius pareikalavo, kad V. Uspaskichas, V. Gapšys ir V. Vonžutaitė būtų nušalinti nuo šio klausimo svarstymo, mat sudaroma komisija, lemsianti jų likimą. Konservatorių lyderio nuomone, „darbiečiai“ painioja viešuosius ir privačius interesus.
Konservatorius Kęstutis Masiulis pažymėjo abejojantis Darbo partijos narių, skiriamų į šią komisiją, objektyvumu. Jis taip pat pažymėjo, kad komisijos darbo grafikas toks, kad balsavimas dėl neliečiamybės panaikinimo gali nusikelti į kitus metus – į Seimo Pavasario sesiją.
„Tokios komisijos su savo darbu susidorodavo per vieną savaitę, maksimum dvi“, - sakė K. Masiulis.
„Darbietis“ Saulius Bucevičius replikavo, kad konservatoriai nuo Vito Matuzo neliečiamybės klausimo nenusišalino.
Po pateikimo „darbiečių“ komisijos sudėtį palaikė 126 parlamentarai, prieš balsavo 3, susilaikiusių nebuvo.
Toliau pereita prie svarstymo stadijos.
P.Gražulis: rinkėjai parodė nepasitikintys prokuratūra
Dešinieji ir toliau kritikavo komisijos formavimą. Rasa Juknevičienė pabrėžė, kad A. Paulauskas – Darbo partijos vicepirmininkas, „tiesioginis V. Uspaskicho pavaldinys“. Esą abejotina, ar jis gali eiti tokias pareigas laikinojoje komisijoje.
„Tvarkiečių“ frakcijos seniūnas bei Etikos ir procedūrų komisijos narys Petras Gražulis ragino aiškintis, ar Darbo partijos byloje „nėra politinių aspektų“. Jis taip pat priminė, kad tik rinkimų kampanijos įkarštyje kaltinimai šioje byloje perkvalifikuoti, V. Uspaskichui su bendražygiais pateikiant kaltinimus sunkesniu nusikaltimu.
„Man kyla klausimas dėl nepasitikėjimo Generaline prokuratūra“, - rėžė P. Gražulis, pažymėdamas, kad nepasitikėjimą prokurorais parodė ir Darbo partiją palaikę rinkėjai.
Jis taip pat vadino V. Uspaskichą „pašautu liūtu“. Esą po teismus tampomas Darbo partijos lyderis konservatoriams buvo priimtinas, ir šie „darbiečius“ kvietė į koaliciją.
R. Šimašius pabrėžė, kad Seimo komisija nenagrinės nei bylos medžiagos, nei jos užsitęsimo priežasčių. „Viso to šita komisija tirti neturės. Šita komisija turės ištirti vieną vienintelį dalyką – ar kaltinami asmenys turi pakankamai argumentų, kad byla yra politinė. (...) Klausimas yra tik politinis“, - akcentavo liberalas.
Jis, kaip ir konservatoriai, teigė manantis, kad komisijai tiek daug laiko nereikia – esą sprendimą priimti galima ir per savaitę.
Po svarstymo už komisijos suformavimą balsavo 120 Seimo narių, prieš – 2, susilaikiusių ir vėl nebuvo.
Bandė nušalinti A. Paulauską nuo vadovavimo komisijai
Priėmimo stadijoje svarstyti pora pasiūlymų. Jurgis Razma pasiūlė vietoje A. Paulausko komisijos pirmininko pavaduotoju skirti R. Šimašių.
„Logiška, kad pavaduotojo pareigos galėtų tekti opozicinės frakcijos atstovui R. Šimašiui“, – sakė J. Razma, pridurdamas, kad ir pačiam A. Paulauskui nepakenktų neužimti šių pareigų. Esą buvusiam generaliniam prokurorui A. Paulauskui vėliau gali būti „nesmagu“ bendraujant su prokurorų bendruomene.
Už pasiūlymą A. Paulauską pakeisti R. Šimašiumi balsavo 44 Seimo nariai, prieš – 42, susilaikė 31. Taigi liberalas „darbiečio“ neišstūmė.
Eligijus Masiulis Seimo narių grupės vardu pasiūlė sutrumpinti komisijos darbo laiką ir sprendimą priimti per savaitę – iki gruodžio 4 d.
„Manome, kad savaitė yra pakankamas laikas“, - sakė Liberalų sąjūdžio lyderis.
Jo pasiūlymą palaikė 44 Seimo nariai, prieš balsavo 46, susilaikė 31. Taigi komisijos darbo laikas sutrumpintas nebuvo.
„Drąsos kelio“ atstovė Aurelija Stancikienė pareiškė, jog komisijos sudėtis leidžia manyti, kad sprendimas jau žinomas, ir nieko jai svarstyti nereikia. Ji taip pat pabrėžė, kad darbas iki gruodžio 21 d. sprendimą nukels bent pusmečiui.
Galiausiai už visą nutarimo projektą balsavo 117 Seimo narių, prieš – 2, susilaikė 3.