– Iš pradžių valdančiąją koaliciją sudarė Lietuvos socialdemokratų partija, Darbo partija bei partija "Tvarka ir teisingumas". Tokia koalicija Seime galėjo turėti nuo 78 balsų, taigi, atrodo, visai pakankamai. Kodėl nusprendėte pasikviesti prisijungti ir LLRA?
– Tai dar kartą rodo ir pabrėžia mūsų nesavanaudiškumą. Noriu priminti, kad ši „troika" jau prieš pusantrų metų pradėjo bendradarbiauti ir paruošė alternatyvią Vyriausybės programą. Jau tada buvo susirinkusios trys darbo grupės, trijose politinėse partijose vyko diskusijos. Mes prieš dvejus metus paruošėme programą, ką reikėtų daryti. Vadinasi, jau tada buvo pradėta galvoti apie poziciją, programą, darbus, o ne apie postus.
Logiškai galvojant, kuo mažiau partnerių, kuo mažiau politikų sudaro daugumą, tuo daugiau kiekvienam iš narių postų kliūva, bet, kadangi jau ir LLRA prisijungė, ir dar kas nors iš pavienių prisijungs, tai matome, kad šiai koalicijai ne postai svarbūs, o programa. Čia būtų ir atsakymas, kodėl LLRA prisijungė: jų programa yra panaši. O jeigu panašūs žmonės įsikinko į vieną vežimą, tas vežimas rieda greičiau.
– Viešumoje pasigirsta šnekų apie galimą Prezidentės apkaltą. Ar matote jai pagrindą?
– Ne, aš nematau jokio pagrindo. Nematau jokio pagrindo lygiai taip pat, kaip ir nemačiau pagrindo prieš aštuonerius metus Prezidentui Rolandui Paksui įvykdytai apkaltai. Gyvenimas yra spalvingas, įvairus, kartais parodo visas spalvas, bet aš manau, kad nėra jokio pagrindo galvoti, kad galėtų vykti dabar apkalta.
Netgi atvirkščiai - aš būčiau Prezidento galių stiprinimo šalininkas, kad žmonės, kurie balsuoja, kurie tikisi, žinotų, kam ir atsakomybę deleguoti už pavykusius ar nepavykusius darbus. Kartais pas mus pritrūksta atsakomybės ribų.
Manau, kad Lietuvoje yra daug ne politologų, o „politikologų", kurie buria iš kavos tirščių ir bando atsakinėti į klausimus, kaip būtų, jeigu būtų. Jie neturi ką perspektyvaus pasiūlyti, negali atsakyti, kur mes geopolitiniame lauke esame ir kur turėtumėme eiti. Tas pats per tą patį - visose televizijose tie patys penki žmonės „žino" apie viską. Tai yra absurdas. Reikia kuo greičiau pradėti dirbti tuos darbus, dėl kurių ir ateina žmonės į politinę areną. Viskas Konstitucijoje parašyta, ir reikia jos laikytis.
– Tai paneigiate tų „politikologų" teiginį, kad valdančioji koalicija, susijungdama su LLRA, siekė tapti konstitucine Seimo dauguma?
– Tai yra plepalai, ir tik plepalai.
– Kaip vertinate visuomenėje ir politiniame gyvenime daug atgarsio sulaukusią D. Grybauskaitės priešišką poziciją dėl Darbo partijos?
– Mes turime Konstituciją. Prezidentė pasakė, kad jai Darbo partija nepatinka, tačiau niekas iš to neseka. Bet kokiu atveju ji pavedė Seimo rinkimus laimėjusios ir daugiausiai balsų surinkusios partijos atstovui formuoti koaliciją.
Prezidentė D. Grybauskaitė išsakė savo poziciją, o kiti, ribojami Konstitucijos, toliau turėtų spręsti, ar ta pozicija yra tokia, kad nebegalima eiti toliau, ar galima ieškoti kompromisų, ar galima visai nekreipti dėmesio. Man atrodo, kad yra pasirinktas labai teisingas kelias - ieškoti kompromisų.
Politika ieško kompromisų, o Prezidentės valia yra pasakyti, kas jai patinka arba nepatinka. Prezidentė D. Grybauskaitė tai aiškiai pasakė, bet ji supranta, kad yra varžoma Konstitucijos. Ir kol kas ji jos nepaleidžia nė per nago juodymą.
– Kaip manote, ar Prezidentė sutiks su siūloma Ministrų Kabineto sudėtimi?
– Su vienais sutiks, o su kitais - ne, ir tai yra natūralu. Su kiekvienu Prezidentu kiekviena ministro kandidatūra yra derinama. Aš tai galiu pasakyti iš patirties, kaip buvęs abiejose barikadų pusėse.
Prezidentė jokiu būdu nesutiks su visomis teikiamomis ministrų kandidatūromis, bet šnekantis, derantis viskas įmanoma. Aš manau, kad nei Premjeras, nei Prezidentė nenori, kad reikalai stovėtų.