Rytų Europos studijų centro vadovė Kristina Vaičiūnaitė tikino pastebėjusi, kad šių Seimo rinkimų politinė komunikacija buvo žymiai brandesnė, palyginus su 2004 ar 2008 metų rinkimine reklama.

„2004 metais pliekiau iš peties ir sakiau, kad partijos naudojasi reklama. Tuomet viskas buvo paremta reklama ir klipais. Nebuvo jokio turinio. Politikai parsiduodavo kaip margarinas ar skalbimo milteliai. 2008 metais turinio atsirado daugiau. Tačiau išryškėjo ir neigiamas dalykas – politinis cinizmas. Jį sustiprino Arūnas Valinskas ir visa jo retorika prieš rinkimus į Seimą. Šių metų reklamoje taip pat išliko reklamos“, - rinkimines Seimo kampanijas lygino K. Vaičiūnaitė.

Ji išskyrė Darbo partiją, kuri esą taip pat paremta ne itin turininga politine reklama. Tačiau „darbiečiai“ pilnai išnaudojo partijos lyderį Viktorą Uspaskichą. Na, o turiningesnė esą buvo konservatorių rinkiminė kampanija.

Norintiems laimėti rinkimus, K. Vaičiūnaitės nuomone, būtina pasitelkti visus įmanomus kanalus.

Jos teigimu, politinius oponentus kritikuojančios reklamos šiuose rinkimuose beveik nebuvo. Kitokia padėtis socialiniuose tinkluose – „ten politikai darė, ką norėjo“. 

Pasak konferencijos pranešėjos, neigiama reklama būdinga JAV. Tačiau jos žodžiais tariant, ši lemiamos įtakos rinkimų rezultatams neturi.

Viešųjų ryšių agentūros „VRP | Hill & Knowlton“ atstovas Tomas Staniulis taip pat teigė, kad šįkart didžiosios parlamentinės partijos vykdė sėkmingą rinkimų kampaniją. Jis išskyrė Darbo partiją. Esą jos komunikacija itin profesionali – „saldi ir išdailinta iki negalėjimo“. T. Staniulio nuomone, sėkminga reklama „darbiečiams“ pirmajame rinkimų ture garantavo sėkmę. 

Jo žodžiais tariant, prasčiausiai pasirodė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, pasitelkusi gandrų reklamą: „Apgailėtinai atrodė gandrų komunikacija, skirta idiotams. Nieko nuostabaus, kad nieko nelaimėjo.

Komunikacijos specialistė Audronė Nugaraitė tikino pastebėjusi, kad šiųmetinės rinkiminės komunikacijos keitėsi tiek turinys, tiek ir forma. Taip pat ji teigė mananti, kad iš esmės skyrėsi parlamentinių partijų ir ką tik susikūrusių politinių jėgų rinkiminė kampanija. Pastarosioms, jos manymu, tenka daug sunkesnė užduotis. Ji palygino Drąsos kelio partiją, kuriai esą buvo „daug sunkiau skintis kelią, nors partijos lyderis ir buvo gerai žinomas žmogus“.

Jos žodžiais, anksčiausiai rinkiminę kampaniją pradėjo „darbiečiai“. 

„Svarbus ir žiniasklaidos tonas. Šį kartą socialinė žiniasklaida buvo negailestingesnė nei įprastoji. Tačiau žiniasklaidos tonas nesiskyrė, palyginus su kitomis kampanijomis. Socialiniai tinklai išnaudoti efektyviau. Taip pat pagyvėjo įvairių partijų vaizdo komunikacija“, - teigė A. Nugaraitė.

Darbo partijos rinkiminė komunikacija, pasak S. Matulevičiaus, „yra visiškai tobula. Ieškojau klaidų, bet jų neradau. Jei Darbo partijos žodžius įdėtume į konservatorių lūpas, jie būtų laimėję.“

Antropologo įsitikinimu, „darbiečiai“ gerai išanalizavo savo elektorato tipologiją. Jo nuomone, tai itin svarbu. Todėl dažniausiai rinkimų reklamai skirtų lėšų didžiausia dalis tenka duomenų analizei, siekiant ištirti savo socialinę grupę. 

„Konservatoriai labiau nei bet kada investavo į rinkiminę kampaniją. Tačiau turinio prasme ji buvo visiškai pralošta. Klipuose fantastiškai gerai sudėliota simbolika. Bet jų ilgis minutė ir 30 sekundžių. Dabar niekas neturi tiek laiko žiūrėt. Ta informacija moraliai pasenusi. Buvo esminių marketingo klaidų. Prašoma mylėti už tai, ką jie padarė“, - konservatorių komunikacijos klaidas vardijo S. Matulevičius.

Taip pat jis atkreipė dėmesį į buvusį ūkio ministrą Dainių Kreivį. Esą šis, vykdydamas aktyvią rinkimų komunikaciją, šiuose Seimo rinkimuose pasiekė neblogų rezultatų: „Mane sudomino Kreivys. Jis į „Facebook“ į draugus visus priima. Ten naujienas sužinai greičiau nei internetiniuose portaluose. Jis 2008 metais sąraše pakilo į viršų ir šiemet pakilo įspūdingai. Teisingai naudojant socialinę mediją galima visus nustebinti.“