Tokią poziciją E. Šileikis išdėstė savo atskirojoje nuomonėje. Jis vienintelis KT teisėjas, ryžęsis tokiam žingsniui ir paskelbęs bendram KT sprendimui nepritariančią poziciją.
Teisėjo nuomone, KT be pagrindo nustatė, kad VRK netinkamai įvertino kalinių balsų pirkimo skandalą. Esą nustatydama, kad galėjo būti nupirkta iki 3 tūkst. balsų, ir nepriimdama griežtų sprendimų „darbiečių“ atžvilgiu, VRK elgėsi tinkamai ir Seimo rinkimų įstatymo nepažeidė.
„Apibendrinant, mano pozicija – tokia: Vyriausioji rinkimų komisija pagal turimos informacijos pobūdį galėjo tik numatyti (spėti!) galimo teisės pažeidimo padarinių mastą (blogiausią variantą!). Būtent tai ši Komisija padarė, ir nepažeidė rinkimų įstatymo minėtu aspektu“, - rašoma E. Šileikio atskirojoje nuomonėje.
Anot jo, KT savo sprendimu galbūt netgi neatsižvelgė į nekaltumo prezumpciją – mat pačių politikų, netekusių teisės dirbti Seime, kaltė teisme kol kas neįrodyta.
„Su tuo nesutinkant, reikėtų pripažinti precedentų precedentą: teisinėje valstybėje pakanka užfiksuoto asmenų ketinimų kaip visaapimančio įrodymo, kad dar kiti asmenys (kandidatai) tikrai pirko (ar nurodė pirkti jų naudai) rinkėjų balsus, ir nebūtina įrodyti balsų pirkimo vietos, laiko ar priemonių (būdų). Pastarieji elementai esą neturi jokios teisinės reikšmės įstatymo pažeidimo faktui nustatyti“, - teigia E. Šileikis.
Negana to, KT teisėjas mano, kad šis KT sprendimas sudaro galimybes manipuliuoti rinkimų rezultatais ir, paprastai tariant, pakišinėti politikus dėl nesamų nusikaltimų.
„Paprasčiau tariant, atveriamas kelias politiniams konkurentams inscenizuoti ir užfiksuoti kelių asmenų pokalbį apie ketinimus papirkti kito kandidato (priešininko) rinkėjų balsus, ir... tas (nieko nežinantis) priešininkas (ar jam atitekęs rinkėjų pasitikėjimas pirmumo balsų lygmenyje) galės būti eliminuotas iš rinkimų proceso nepriklausomai nuo surinktų įrodymų apie įvykusį (ar neįvykusi) balsų pirkimą, jo laiką, vietą, būdus ar konkretų (daugiau nei apytikrį) mastą...
Pažymiu, kad aš asmeniškai – nei pagal pareiškėjų paklausimuose nurodytus argumentus (duomenis), nei kitokią byloje esančia informaciją – negaliu pagrįstai (paneigdamas abejones) susidaryti nuomonės, kad minėtas ketinimas buvo įgyvendintas konkrečioje apimtyje ir kad Vyriausioji rinkimų komisija galėjo dar kitaip atsižvelgti į jai žinomą informaciją, t. y. vien tik pagal negalutinius ir ginčijamus vaizdo įrašus ar oficialius raštus (juose pateiktą manymą) sumažinti (visiškai ar iš dalies panaikinti) penkių kandidatų gautus pirmumo balsus ir pakeisti jų vietą (eiliškumą) partijos kandidatų sąraše“, - tęsia E. Šileikis.
Teisėjas palaiko tą KT išvados dalį, kurioje konstatuojama, kad visų rezultatų daugiamandatėje apygardoje panaikinimas būtų ultima ratio – kraštutinė priemonė.
Sykiu E. Šileikis teigia nekvestionuojantis kolegų sprendimo.
„Nuoširdžiai pažymiu, kad ši atskiroji nuomonė, kuri sąmoningai teikiama paskutinę jos leistino pateikimo dieną, atspindi jos autoriaus rezervuotą subjektyvią laikyseną rengiant ir priimant Išvadą ir neturėtų būti vertinama kaip bandymas paneigti tą Išvadą“, - reziumuoja E. Šileikis.