Už nutarimo projektą, kuris būtų įgyvendinęs Konstitucinio Teismo valią, balsavo tik 51 Seimo narys, prieš buvo 29 ir susilaikė 25 tautos atstovai.
Seimas antradienį ėmėsi nagrinėti Konstitucinio Teismo išvadą dėl Seimo rinkimų rezultatų. Imtasi spręsti dėl rinkimų rezultatų naikinimo Biržų-Kupiškio apygardoje, Darbo partijos kandidatų sąrašo keitimo bei Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) įgaliojimų nutraukimo.
Konstitucinio Teismo išvados svarstymas – vienas paskutiniųjų kadenciją baigiančio Seimo darbų.
Socdemai bandė apginti partiečio pergalę Biržuose
Pirmiausiai Seimas ėmėsi naikinti rezultatus Biržų-Kupiškio vienmandatėje apygardoje. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, konservatorius Stasys Šedbaras nurodė, kad Konstitucinis Teismas nustatė aiškius Seimo rinkimų įstatymo pažeidimus šioje apygardoje, tad galutinių rezultatų nustatyti šioje apygardoje neįmanoma.
Seimui pasiūlyta anuliuoti rinkimų rezultatus Biržų-Kupiškio apygardoje, konstatuojant, kad Seimo narys čia nėra išrinktas. Tokiu atveju, šioje apygardoje turi būti rengiami nauji Seimo nario rinkimai.
Socialdemokratų frakcijos atstovai ragino susimąstyti, ar verta naikinti rezultatus Biržų-Kupiškio apygardoje. Mat čia rinkimus laimėjo jų partijos atstovas Aleksandras Zeltinis, ir rezultatų panaikinimas bent laikinai susilpnintų socdemų pozicijas naujos kadencijos Seime.
„Labai norėčiau pritarti Konstitucinio Teismo sprendimui. Bet mes dabar turime tokią aplinkybę, kada apylinkėje, kuri yra didžiausia, balsų skirtumas nėra didžiausias. Labai paprasta tokiu atveju naikinti pralošusiai pusei rinkimų rezultatus“, - kalbėjo socdemas Juozas Olekas.
Socdemų poziciją palaikė ir konservatorius Saulius Pečeliūnas – esą įrodyta, kad blogai dirbo vienos apylinkės rinkimų komisija, tad vienintelis rezultatų naikinimo motyvas esą yra procedūrinis pažeidimas. Panašią poziciją deklaravo ir „darbiečių“ vicepirmininkas Vytautas Gapšys. Be to, jis deklaravo Darbo partijos frakcijos nusišalinimą nuo šio klausimo, kadangi antrojoje vietoje Biržų-Kupiškio apygardoje liko „darbietis“.
Po pateikimo už pasiūlymą naikinti Biržų-Kupiškio apygardose rezultatus balsavo 74 Seimo nariai, prieš – 10, susilaikė 17.
I. Degutienė pasiūlė toliau šį klausimą nagrinėti ypatingos skubos tvarka. Seimas šiam pasiūlymui pritarė panašia dauguma.
A. Salamakinas taip pat pasiūlė į Seimą iškviesti Biržų-Kupiškio apygardos komisijos pirmininką. Šį socdemo prašymą parlamentas atmetė.
Po svarstymo nutarimo projektui taip pat pritarta. Tiesa, kiek mažesnėmis proporcijomis: už – 68, prieš ir susilaikiusių – po 18. Kaip reikalauja Seimo Statutas, prieš balsavimą dėl šio nutarimo priėmimo padaryta trijų valandų pertrauka.
Galutinis balsavimas dėl rezultatų naikinimo Biržų-Kupiškio apygardoje numatomas trečiadienį.
Ėmėsi daugiamandatės apygardos
Iškart po Biržų-Kupiškio apygardos rinkimų rezultatų aptarimo Seimas ėmėsi svarstyti daugiamandatės rinkimų apygardos rezultatus.
Kaip žinoma, Konstitucinis Teismas yra paskelbęs išvadą, galutiniai Seimo rinkimų rezultatai daugiamandatėje rinkimų apygardoje buvo patvirtinti teisėtai, tačiau Seimo rinkimų įstatymui prieštarauja Darbo partijos kandidatų Ž. Pinskuvienės, J. Gaudutienės, J. Pinskaus, Vytauto Griciaus, Viačeslavo Ždanovičiaus galutinis vietos nustatymas po rinkimų dėl įtarimų balsų pirkimu.
Parengtame Seimo nutarimo projekte siūloma šiuos „darbiečius“ išbraukti iš porinkiminės kandidatų sąrašo eilės bei pripažinti, kad pagal pirminius duomenis į Seimą patekę sutuoktiniai Pinskai ir J. Gaudutienė nėra išrinkti Seimo nariais.
Vietoje šių asmenų, Seimo nariais siūlyta pripažinti kitus Darbo partijos kandidatus – Vilija Filipovičienę, Gediminą Jakavonį bei Larisą Dmitrijevą.
Po pateikimo nutarimo projektui pritarta 62-iems parlamentarams balsavus „už“, 7-iems - „prieš“ bei 30-čiai Seimo narių susilaikius. Po svarstymo rezultatas išliko panašus: „už“ balsavo 64 Seimo nariai, „prieš“ - 16 parlamentarų ir 24 tautos atstovai balsuodami susilaikė.
Galutiniame balsavime Seimo nariai nutarimui nepritarė, tad galioti liko VRK sprendimas, pagal kurį Ž. Pinskuvienė, J. Pinskus ir J. Gaudutienė laikomi išrinktais Seimo nariais.
E.Klumbys ketina eiti į beprotnamį
Vienam iš nutarimo projekto autorių Stasiui Šedbarui pristačius nutarimo projektą bei Konstitucinio teismo išvadą, „tvarkietis“ Egidijus Klumbys teigė nesuprantąs, kaip galima išbraukti tris Darbo partijos narius iš „kandidatų sąrašo“, jeigu jų teisinis statusas yra „išrinkti Seimo nariai“. Politikas teigė pradedąs galvoti, kad jau visai nieko nebesupranta.
„Kaip mes galime išbraukti iš kandidatų sąrašo, ką jūs siūlote, šiuos žmones, kad jie ne kandidatai, jie išrinkti Seimo nariai. Ar jūs suprantate visą šitą absurdiškumą? Jeigu jūs tą darote, nutarimo projektas, turi būti kitoks. Man tiesiog yra elementariai... Aš galbūt neturiu sveiko proto, jau nebeturiu, bet pagal tą, ką jūs darote, aš turbūt rytoj galėsiu ramia sąžine eiti į beprotnamį“, - piktinosi E. Klumbys.
„Kolega, čia jau jūsų apsisprendimo reikalas“, - jam atsakė S. Šedbaras.
E. Klumbys taip pat pabrėžė, kad Seimo nutarimas bus priimamas abejonių pagrindu, nes Konstitucinis Teismas tiesiog suabejojo reitingavimo tikslumu, bet nebuvo pasakyta, kad tai įrodė.
„Aš nesu Darbo partijos gerbėjas, mylėtojas ir nesiruošiu būti advokatu, bet dabar sudaromas labai bjaurus precedentas. Kalbama apie penkis žmones, bet juk jau patvirtinta, kad Zarasų-Visagino apygardoje Rimvydas Podolskis pirko balsus, reitingavimo sąraše ten gavo daug balsų, yra įrodyta, kad vyko pirkimas. O kur R. Podolskio pavardė šitame sąraše?“ - klausė E. Klumys.
„Kokia yra įrodyta J. Pinskaus, Ž. Pinskuvienės ir J. Gaudutienės kaltė perkant balsus?“ - pridūrė „tvarkietis.
J.Razma tikisi atsiprašymo
Tuo tarpu konservatorius Jurgis Razma kalbėdamas posėdyje teigė, jog kalbant apie daugiamandatės apygardos rezultatus reikia kalbėti apie vienos partijos atsakomybę, kurios atstovai įsipainiojo į balsų pirkimo reikalus.
„Man labai norėtųsi tikėtis, kad šios partijos atstovai čia Seime ištars kokį nors atsiprašymo žodį, kritiškai įvertins tuos savo atstovus, kurie padarė čia aptariamus pažeidimus, kad mes solidariai eitume į skaidrią rinkimų sistemą, kad visuomenei nekiltų abejonių“, - posėdyje teigė J. Razma, pridūręs, jog pritaria, kad trys „darbiečiai“ būtų laikomi neišrinktais Seimo nariais.
V.Gapšys apgailestavo tik dėl vieno nario
Darbo partijos vicepirmininkas Vytautas Gapšys atsiprašyti partijos vardu neatsiprašė, tačiau apgailestavo, kad vienas partijos narys, kurio narystė partijoje sustabdyta, įsivėlė į tokią situaciją. Pavardės jis neminėjo, tačiau politikas tikriausiai mintyje turėjo Zarasų-Visagino apygardos kandidatą R. Podolskį, dėl kurio organizuoto balsų pirkimo buvo panaikinti rinkimų rezultatai šioje apygardoje.
„Tas partijos narys turės prisiimti visą – ir partijos atsakomybę, ir teisinę, tačiau šiandien turime pasakyti, kad kalbame apie vieną žmogų, kuris sąraše nėra paminėtas. Todėl aš atsiprašydamas visų už šitą balsavimą, kad reikia tą daryti, mes, kaip partija, suvokiame, kad ta situacija yra nemaloni bei rinkimuose nepateisinamas, tačiau turime kalbėti apie tą žmogų, kuris tuos veiksmus galimai padarė ir įvertinti jo veiksmus teisiškai“, - teigė V. Gapšys.
Kalbėdamas kiek anksčiau V. Gapšys stebėjosi, kad Konstitucinio Teismo nurodyti asmenys, kurie esą negali būti laikomi išrinktais Seimo nariais, nėra įtariamieji dėl balsų pirkimo. Jis klausė, kaip viskas atrodys, jeigu po ikiteisminio tyrimo ir teismų proceso paaiškės, kad šie asmenys balsų nepirko.
„Koks bus procesas, kad jie galėtų atgauti mandatą, jeigu toks sprendimas bus priimtas, koks siūlomas šiandien?“ - klausė V. Gapšys.
„Nėra tokių galimybių, negaliu nieko daugiau pasakyti“, - pritardamas, jog rinkimų procese esama neaiškumų, teigė S. Šedbaras.
Sudie, Z.Vaigauskai
Trečiasis Seimui pateiktas nutarimo projektas dėl Konstitucinio Teismo išvadų – pasiūlymas nutraukti VRK įgaliojimus. Mat Konstitucinis Teismas nustatė, kad Zenonas Vaigauskas ir jo vadovaujama VRK šiurkščiai pažeidė Seimo rinkimų įstatymą.
Seimui pasiūlyta nuo lapkričio 22 d. nutraukti VRK įgaliojimus ir kreiptis dėl naujų kandidatūrų į VRK teikimo.
Pats Z. Vaigauskas yra sakęs, kad savo darbą vertina „labiau teigiamai nei neigiamai“.
„Tvarkietis“ Egidijus Klumbys abejojo, dėl ko reikalinga tokia skuba. Esą VRK vis dar turi daug darbo, o jos darbo pažeidimai nebuvo tiek rimti, kad kelti „chaosą“.
„Ar neatrodo taip, kad nueinantys konservatoriai nori susistatyti savo žmones?“ - retoriškai klausė E. Klumbys.
Projektą pristatęs konservatorius Česlovas Vytautas Stankevičius replikavo, kad Konstitucinis Teismas nustatė tris rimtus VRK padarytus pažeidimus. Jis taip pat pabrėžė, kad naujos sudėties VRK tvirtins jau kitas, naujos kadencijos Seimas.
Čia įsiterpė ir I. Degutienė. Seimo pirmininkė pabrėžė, kad daugumą VRK narių siūlo teisingumo ministras ir Teisininkų draugija. Partijos – tik po vieną žmogų.
„Darbietis“ Vydas Gedvilas ragino „nekapoti galvų“ ir teigė, kad dabartinė VRK turi daug kompetencijos, bet galbūt stokoja teisinių įrankių.
Č. V. Stankevičius atsakė, kad dalis dabartinių VRK narių gali būti siūlomi tolesniam darbui šioje institucijoje. Jis taip pat išreiškė viltį, kad naujas Seimas suteiks VRK daugiau galių.
Ragindamas palaikyti siūlymą nutraukti VRK įgaliojimus, konservatorius Jurgis Razma teigė, esą VRK – pagrindinis subjektas, turintis užtikrinti rinkimų sąžiningumą. Esą „reikia tik stebėtis“, kaip dabartinė VRK galėjo priimti sprendimus, kuriuos KT pripažino šiurkščiai pažeidusiais Seimo rinkimų įstatymą.
Priešingą nuomonę išsakė E. Klumbys. „Taip, buvo pažeidimų. Bet ar jie kaip nors iš esmės pakeitė rezultatus? Nepakeitė. Pasitraukim į šoną garbingai, palikim šitą darbą naujam Seimui“, - Konstitucinio Teismo sprendimo dėl VRK nesureikšmino „tvarkietis“.
Po pateikimo nutarimo projektui pritarta. Už balsavo 59 Seimo nariai, prieš – 24, susilaikė 23. Taigi iki VRK įgaliojimų nutrūkimo liko vienas žingsnis – paskutinis Seimo balsavimas.
Konservatorius Kęstutis Masiulis ragino palaikyti dabartinės VRK išformavimą. Esą pokyčius reikia pradėti „nuo galvos“, t.y. nuo Z. Vaigausko atleidimo. Politiko nuomone, ilgametis VRK pirmininkas buvo įsivyravusios sistemos, toleravusios įvairiausius pažeidimus, garantas.
Tuo tarpu socdemas Julius Sabatauskas akcentavo terminus – esą nutarimo projekte suformuluoti terminai palieka spragą, kai VRK kurį laiką apskritai neegzistuotų.
O konservatorius Saulius Pečeliūnas pasiūlė ir alternatyvą – palikti pačiai VRK šansą atsistatydinti. Jis taip pat siūlė suteikti tribūną patiems VRK nariams – esą atrodo nesolidžiai, kai Seimas imasi komisijos naikinimo, jos nė neišklausęs.
Galiausiai Seimas sutarė VRK įgaliojimus nutraukti nuo gruodžio 13 d.