L. Ulevičius sako, jog, jeigu atsistatydintų vienas, tai reikštų, kad vienas prisiima kaltę už visą VRK, todėl dėl savęs asmeniškai kreipsis į Seimą, kad būtų vertinamas pasitikėjimas juo.
„Mes, tai yra VRK, neužtikrinome demokratinių rinkimų principų in corpore (lot. visi drauge), t.y. bendra sudėtimi. Aš manyčiau, kad mes turime prisiimti kolegialią atsakomybę, t.y. atsakyti už situaciją turi visa komisija, ne pavieniai asmenys, todėl įvertinęs pirmo rinkimų turo rezultatus, antro turo rezultatus, aš visgi manau, kad vienasmenis atsistatydinimas čia nėra tinkamas sprendimas“, - sakė L. Ulevičius.
Pasak jo, tinkamesnis sprendimas yra kreiptis į Seimą, kuris įvertintų pasitikėjimą institucija, o kol tokios nuomonės laikosi mažiau nei pusė visų komisijos narių, kiekvienas tokią nuomonę turintys narys į Seimą turėtų kreiptis asmeniškai. L. Ulevičius teigė, jog į Seimą planuoja kreiptis šiandien, jeigu suspės.
Jis sako, jog dirbdamas VRK pastebėjo 4 sutapimus, kuriuos turėtų įvertinti rinkėjai ir, anot L. Ulevičiaus, nors VRK darbo istorijoje ne kartą buvo susiduriama su rinkėjų papirkinėjimų problemomis, VRK nesugebėjo jų tinkamai įvertinti.
„Arba tyrimai nebuvo vykdomi, arba užtempiami, arba sprendimai buvo priimami labai keistai“, - dėsto jis.
L.Ulevičius teigė, jog kol kas didžiausio dėmesio sulaukęs balsų pirkimas kalėjimuose iki šiol nebuvo įvertintas, o komisija gali paneigti nekaltumo prezumpciją, nes tokia yra jos pareiga.
„To komisija nepadarė“, - sako L. Ulevičius.
Z. Vaigauskas tikėjosi atsistatydinimo, situaciją palygino su lošimais
„Aš girdėjau, kad spaudos konferencija yra rengiama tam, kad L.Ulevičius atsistatydina iš VRK narių, kaip savo misiją atlikęs, kiek jis galėjo atlikti. Dabar aš suprantu, kad jis keičia savo poziciją ir nori atstatydinti visą VRK. Čia kaip azartiniame žaidime, visą laiką reikia didinti statymą“ - sako VRK pirmininkas Zenonas.
Z. Vaigauskas, paklaustas, ar vertėtų pasitikrinti VRK pasitikėjimą Seime, šmaikštavo „kuriame Seime?“, tačiau vėliau pridūrė, jog VRK pasitikėjimą tikrinasi ne tik Seime, bet ir visuomenėje, žiniasklaidoje, taip pat tarp politikų.
„Manau, kad VRK darbai dar nėra baigti, jeigu kai kurie komisijos nariai su savo pareigomis, na, sunkiai susidorojo, patenka į VTEK, prokuratūros akistatą, tai čia yra viena problema, yra komisijos nariai, kurie yra labai užimti, mano supratimu, šitie rinkimai buvo labai sunkūs ir išryškino rinkimų sistemoje egzistuojančias problemas, tai kad finansavimas rinkimų sumažintas ir, deja, mes turime žmones, kurie iš dalies politinių partijų kviečiami sutinka eiti už tą atlyginimą, kitą vertus, ne visi atlaiko tą darbą, turime problemų ir kitų“, - dėstė Z. Vaigauskas.
Jis vardijo, kad pirmajame rate apkrova yra labai didelė, netobuli rinkimų įstatymai, pavyzdžiui, rinkėjų papirkimas galėjo būti sustabdytas operatyviau.
„Nemanyčiau, kad tų papirkimų mes šiuose rinkimuose turėjome daugiau negu kad ankstesniuose, tiesiog į juos buvo kreipiamas dėmesys ir jiems buvo užkertamas kelias, ir policija, ir VRK fiksavo tuos dalykus“, - teigia Z. Vaigauskas.
Jis paaiškino, jog anksčiau yra siūlęs, kad žmonės, kurie ateina dirbti į VRK bent jau rinkimų laikotarpiu galėtų dirbti tik VRK, tačiau tam reikalingas didesnis finansavimas komisijai, o esą žmonių, visiškai neturinčių partinių simpatijų nėra, tad VRK sulauktų tik didesnio pasipiktinimo iš visuomenės, jei bandytų atsisakyti partijų deleguojamų narių.
Ryšių su Darbo partiją nepastebėjo
Per savo spaudos konferencija L. Ulevičius įvardijo, jog iš 15 narių sudarytoje VRK 6 nariai yra susiję su Darbo partija arba jai simpatizuoja, o tai turi esminės įtakos komisijos darbui.
„Negaliu pasakyti, kad čia būtų kokia įkaitų situacija, o kiekvienas VRK narys, mano įsitikinimu, turi galimybes dirbti VRK ir skirti jai tikrai daug dėmesio, ponas Ulevičius nebuvo iš tų komisijos narių, kurie, sakykime, būtų pateikęs mums pakankamai daug sprendimų, atlikęs visas užduotis, kurios buvo prašomos jo padaryti. Iš principo tai buvo skandalingi dalykai, su VTEK susiję po to iš karto, tai čia žinoma probleminis dalykas yra. Manyčiau, kad VRK, apygardų komisijos nariai turėtų savo darbe taikyti kitus darbo būdus“, - sakė Z. Vaigasukas.
Z. Vaigauskas teigė nejaučiantis, jog komisijoje būtų susidariusi grupė, kuri jaučia simpatijas vienai partijai. Esą politinių partijų deleguoti atstovai komisijoje jaučia simpatijas juos delegavusiai partijai, tačiau tam jie ir yra kviečiami į VRK, kad komisija negalėtų simpatizuoti vienai partijai.
DELFI skelbė, jog spalio 23 d. Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir Generalinę prokuratūrą dėl galimai neteisėtų Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nario Liutauro Ulevičiaus veiksmų. Anot V. Gapšio, L. Ulevičius provokavo jį vykdyti neteisėtą veiklą darant įtaką aplinkos ministrui.
Spalio 16 d. L. Ulevičius į V. Gapšio paskyrą socialiniame tinkle „Facebook“ atsiuntė žinutę: „labas, yra vienas klausimas ir pats gali turėti atsakymą. Kaip žinia, su kolegomis esam laimėję AM (Aplinkos ministerijos – DELFI) ryšių su visuomene konsultacijų konkursą ir paslaugų teikimas baigsis tik kitų metų birželį, todėl neišvengiamai teks dirbt ir su nauju ministru. Galbūt jau apytiksliai yra aišku, kas tai galėtų būti? Nes yra rizika, kad nueinantis gali imtis neadekvačių sprendimų dėl viešinimo priemonių/biudžetų ir reikia/galima būtų tam užkirsti kelią. Jeigu reikia- galim susitikt gyvai ir pakalbėt plačiau apie tai, bet reikėtų pernelyg nedelst“.
Vėliau, aiškindamas savo elgesio motyvus, L. Ulevičius pareiškė, kad jis „trolino“ ir bandė V. Gapšį. Esą tai tebuvo provokacija, o „darbietis“ egzaminą išlaikė.
Antradienį L. Ulevičius teigė, kad „trolinimo“ tikslas buvo nukreipti žiniasklaidos priemonių dėmesį nuo Darbo partijos (DP), tiražuoti žinias apie DP papirkinėjimus, skleisti abejonę VRK sprendimų pagrįstumu, taip pat atskleisti žiniasklaidos ryšius su DP.