Vytautas Nekrošius
„Jeigu Konstitucinis teismas priims sprendimą, kad daugiamandatėje apygardoje pripažinti negaliojančiais rinkimus, tai turės būti skelbiami nauji rinkimai daugiamandatėje apygardoje ir viskas. Naujas Seimas praranda savo galias, seno – nėra (dabartinio Seimo kadencija baigiasi lapkričio 15 d. - DELFI) ir tokiu atveju, galbūt, matyt, taikysime tokią situaciją, kuri numatyta, kai prezidentas tam tikrais atvejais, kai, tarp Seimo sesijų pavyzdžiui, vykdo funkcijas. Matyt, taip turėtų būti, bet dar palaukime tas valandas ir bus duoti atsakymai, tada bus galima dėlioti toliau“, - paaiškina V. Nekrošius.

Paklaustas, ar Konstituciniam Teismui pripažinus negaliojančiais rezultatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje negaliojančiais, kiltų valstybės valdymo krizė, V. Nekrošius sakė: „tai, be abejo, būtų šiokia tokia krizinė situacija“ ir, anot jo, „tai būtų pirmas kartas nepriklausomoje Lietuvoje“.

Jis primena, kad KT prezidentės kreipimąsi turi nagrinėti skubos tvarka, t.y. per 72 valandas. Skelbta, jog prezidentė Dalia Grybauskaitė į KT planuoja kreiptis trečiadienį, lapkričio 7 d.

Rinkėjai gali būti nustumiami

Kęstutis Girnius
Jei KT nuspręstų, jog rinkimai į Seimą yra negaliojantys, anot politikos apžvalgininko Kęstučio Girniaus, turėtų būti organizuojami nauji rinkimai.

„Negaliojantys turėtų reikšti, jog reikia organizuoti naujus rinkimus“, - sako jis ir primena, jog tuomet naujai išrinktas Seimas netektų savo galių.

Anksčiau buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris yra sakęs, kad pagrindinis šalies įstatymas nenumato Seimo įgaliojimų pratęsimo, jei rinkimai būtų pripažinti nesąžiningais.

„Aš manau, kad kiltų labai rimtas klausimas, ar KT turi kompetenciją padaryti tokį sprendimą, pavyzdžiui, yra kalbama, kad rezultatai buvo klastojami, rinkėjai papirkti ir panašiai, ar KT turi konkrečių duomenų apie tokius dalykus? Kiek balsų buvo nupirkta, kiek buvo suklastota, kaip buvo klaidingai suskaičiuota, koks procentas visų (balsavusiųjų – DELFI) buvo paveikti ir panašiai. Sprendimas, tokiu atžvilgiu, jei rezultatai būtų panaikinami, reiškia, kad visi rinkimų rezultatai dingsta ir yra rengiami nauji rinkimai visiškai skirtingomis sąlygomis ir visų Lietuvos balsuotojų, kurie balsavo per šituos du turus, jų balsai yra anuliuojami. Mano nuomone, būtų kuriamas nepaprastai pavojingas precedentas, kaip staiga politinės partijos, nepatenkintos rinkimų rezultatais, kreipiasi į KT su viltimi, kad KT panaikins rinkimų rezultatus ir nustums žmonių nutarimą. Aš viliuosi, kad KT pasakys, kad jis nekompetentingas spręsti šį klausimą, - dėsto K. Grinius. - Kita vertus, jei jis priimtų šią bylą, tikiuosi, kad jis supras, koks tai yra kritinis klausimas ir paskelbs rinkimus galiojančiais, o visas susirūpinimas, kas atsitiks, jei rinkimai bus anuliuojami, paaiškės, kad buvo rūpinimasis be pagrindo.“

K. Girnius sako buvęs nustebintas prezidentės sprendimo kreiptis į KT apskritai.

„Mane labai stebina prezidentės sprendimas kreiptis į KT. Normaliomis aplinkybėmis politiniai klausimai turi būti sprendžiami tarp politikų ir turi būti sprendžiami per rinkimus, kai yra kreipiamasi į KT, yra tarsi netiesioginis teigimas, kad patys politikai negali spręsti savo problemų, ir rinkėjai irgi yra nustumiami į šoną. Aš manau, kad tai yra labai blogas precedentas ir, jeigu palyginti su JAV, tai JAV, išskyrus 2000 m. rinkimus, kai dėl Floridos valstijos buvo priimtas nutarimas, kuriuos balsus skaičiuoti, Aukščiausias teismas nesikiša į ginčus tarp, pavyzdžiui, prezidentūros ir parlamento, nes laiko tai politiniu reikalu. Tai yra valdžių lygybės (klausimas – DELFI), negalima vieną valdžią, teismus, pakelti virš, sakykime, įstatymus leidžiančios ir vykdančios valdžios. Kai prezidentė kreipėsi į KT, ji daugiau mažiau gal ir viliasi, kad KT pakeis rinkimų rezultatus ta prasme, kad paskelbs juos negaliojančiais, nes koks kitas tikslas kreiptis į KT?“, - klausia politikos apžvalgininkas.

„Kadangi paskelbus galutinius Seimo rinkimų rezultatus gauta daug skundų dėl jų teisėtumo bei galimų Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų, taip pat gauta daug prašymų kreiptis į KT išaiškinimo, ar nepažeistas rinkimų įstatymas daugiamandatėje rinkimų apygardoje, taip pat – keliose vienmandatėse, prezidentė rytoj kreipsis į KT išvados. Ir kol nebus galutinio Seimo rinkimų įvertinimo KT, šalies vadovė nevertins jokių koalicijos sudarymo galimybių“, - antradienį sakė prezidentės vyriausioji patarėja Daiva Ulbinaitė.

V. Nekrošius mano, jog visi šie kreipimaisi bus sujungti į vieną ir pateiktas bendras sprendimas, tačiau dėl to 72 valandų taisyklė turės likti galioti.

„Aš manyčiau, kad Konstitucinis Teismas sujungs visus šituos prašymus į vieną bylą, tokią galimybę jis turi, ir išnagrinės tikrai laikų ir dėl to neturėti kilti jokių problemų, - mano V. Nekrošius. - 72 valandos yra 72 valandos, yra kategoriškai valandų, o ne darbo dienų skaičius, tad (jeigu prezidentė kreipiasi į Konstitucinį Teismą trečiadienį – DELFI), sprendimas vėliausiai turi būti šeštadienį.“

Tačiau jis teigia, jog kol kas verta palaukti KT sprendimo, nes jis gali nuspręsti, jog rinkimų rezultatai yra galiojantys.

Ragina palaukti sprendimo, nes nežinoma kreipimosi į KT formuluotė

Buvęs KT pirmininkas Juozas Žilys sako, jog būtina palaukti KT sprendimo, kuris, anot jo, turėtų būti skelbiamas šeštadienį.

„Prezidentė pažadėjo, kad kreipsis į KT, Teismas turi pateikti išvadą šituo klausimu per 72 valandas. Po to ir bus galima kalbėti, kaip Teismas įvertins. Dar neaišku, kokiais klausimais (bus kreipiamasi – DELFI), ar tiktai dėl antrojo rinkimų turo, ar apskritai dėl visų rinkimų, - dėsto J. Žilys. - Aš galiu daryti atsargią prielaidą, kad KT sujungs į vieną visus šiuos klausimus. O visi kreipimaisi, jeigu kreipiasi Seimas arba prezidentė, prezidentas, jie nagrinėjami skubos tvarka, per 72 valandas. Taigi, turiu prielaidų manyti, kad Teismas sujungs visus prašymus į vieną bylą.“

Pasak jo, dėl to KT šeštadienį turėtų skelbti savo išvadą.

„Toliau Seimas turės svarstyti šitą klausimą, atsižvelgdamas į KT išvadas, - sako jis. - Laiko dar yra.“