Teatrologė, filologijos mokslų daktarė, profesorė Irena Veisaitė, šį kūrinį mačiusi Lenkijoje, mano, jog visas spektaklis gali būti suprastas ir kaip ligoto tėvo ir sūnaus istorijos metafora: „Pagalvojau, kad visas spektaklis yra metafora, aš net pagalvojau, kad galbūt tėvas yra kenčiantis Kristus, o sūnus yra Kristus, gelbėjantis žmones.“
Teatro specialistė Lietuvoje kilusią reakciją sieja su šalyje esančiu mentalitetu.
„Man atrodo, kad tai yra tiesiog liekana tarybinio arba tiesiog fašistinio mąstymo, mes jo neturėjome, bet mes vis tiek išgyvenome ir nacių okupaciją, ir tarybinę, ir bolševikinę ideologiją, tai irgi buvo iš esmės fašistinė ideologija. Tai aš visiškai negaliu suprasti, kaip visa tai įvyko ir kodėl tai įvyko. Gal paprasčiausiu aiškinimu būtų rinkimai: reikia į save atkreipti dėmesį, reikia parodyti, kaip mes giname tikėjimą ir panašiai. Aš tikrai negaliu suprasti tokio fakto, - sakė ji. - Kardinolas Bačkis, kuris buvo ir Vakaruose, ir tikrai yra žmogus, kurį gerbiu, kodėl jis ėmėsi šitokio vaidmens, o apie Seimą tai nėra ir kalbos.“
Menininkus piktina tai, kad skandalas dėl spektaklio sukurtas remiantis nuogirdomis, nemačius jo.
Metų knygomis išrinktų romanų „Silva rerum“ ir „Silva rerum II“ autorė bei Šventojo Kristoforo statulėle už Vilniaus atspindžius literatūroje apdovanota Kristina Sabaliauskaitė mano, jog kritikos turėjo sulaukti ne spektaklis, o Seimo nariai.
„Prieš tuos Seimo analfabetus ne protestuoti reikia, o mesti juos lauk, nes turint tokį intelekto koeficientą ir tokį akiratį kaip jų, negalima vadovauti šaliai, kur toks didelis procentas žmonių su aukštuoju išsilavinimu. Reikia užjuokti juos negyvai ir iškaršti kailį per atlaidus pirktomis ledinukų lazdelėmis su blizgučiais, užpirkti mišias, kad Dievulis jiems atleistų ir apšviestų protelį“, - sako rašytoja, daugiau nei dešimtmetį gyvenanti Jungtinėje Karalystėje.
Spektaklyje naudojamas italų Renesanso tapytojo Antonello da Messinos paveikslas "Pasaulio Išganytojas". Jo fone pasakojama išmatų nebesulaikančio seno ligoto tėvo istorija, jo santykiai su sūnumi. Festivalio, kurio metu rodomas spektaklis, rengėjai atmeta kaltinimus dėl tyčiojimosi iš šventų simbolių, o menininkų teisė, anot jų, rinktis meninės išraiškos priemones negali būti ribojama.
Romos katalikais save laiko 77 proc. Lietuvos gyventojų, stačiatikių yra 4 proc., 0,8 proc. teigia esantys sentikiai. Nė vienai religinei bendruomenei savęs nepriskiria 6 procentai gyventojų.