Marijampolietis rašo tautų sąjungai. Ekonomikos krizės kaltininkai... moterys
Ekonomikos krizės priežastis pagaliau atrasta! Ir rasta pas mus, Lietuvoj! Bent taip tvirtina vienas Marijampolės dvarininkas, padaręs tą nepaprastą išradimą ir žadąs apie tai pranešti... Tautų Sąjungai.
Marijampolės dvarininkas ilgai tą klausimą studijavęs ir priėjęs išvados, kad pasaulinę krizę sukėlė moterys. Mat, pasaulinė ūkio krizė atsiradusi iš žemės ūkio krizės, o žemės ūkio krizės pirmučiausia priežastis – javų vartojimo sumažėjimas.
Gi tas sumažėjimas atsiradęs todėl, kad mažiau pradėta valgyti duonos. Tai savo ruožtu kilo todėl, kad moterys duonos beveik nebevalgančios, saugodamos lieknumą.
Marijampolietis apskaičiavęs, kad moteris suvalgo į metus vienu centneriu duonos mažiau negu anksčiau. Kadangi, anot jo, – pasauly esama apie milijardas moterų, tai milijardas centnerių javų lieka nesuvartota. Todėl žemės ūkis merdi, o su juo ir pasaulinė pramonė ir prekyba.
Marijampolietis įrodęs lieknų moterų kaltę, žinoma, nori krizę pašalinti ir tam tikslui šauksis Tautų Sąjungos pagelbos – rašys Ženevon platų memorandumą ir siūlys pradėti pasaulinę propagandą prieš lieknumą.
Tuo klausimu jis kreipsis į Lietuvos moterų organizacijas, kad jos išaiškintų moterims, jog nereikia būti lieknomis ir bijoti riebumo.
Tautų Sąjunga – tarptautinė organizacija, kurios pagrindinis tikslas buvo išlaikyti pasaulyje taiką. Įkurta pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, faktiškai veikė 1919–1939 m. Ekonominė krizė – 1929–1933 m. pasaulio ekonomikos krizė (Didžioji ekonomikos krizė).
(Dienos naujienos. 1933 m. lapkričio 9 d., 4 p.)
Kudirkos Naumiestis.Nesenai plento sargas kirto lažybų, kad gavęs 10 litų dovanų, vienu ypu suvalgys kumščio didumo molio gabalą. Ir iš tikrųjų – suvalgė juokdamasis ir net nesirgo.
Jonutis.
(Trimitas. 1926 m. rugsėjo 23 d., 105 p.)
Baravykai žvilgsnio nebijo
Gaižūnai, Kauno aps. Laikraščiuose neseniai buvo pasirodžiusi žinia, kad baravykai nuo žmogaus žvilgsnio nustoja augę. Tai netiesa. Vienas karys, būdamas Gaižūnų poligone, pastebėjo savo palapinėje augantį baravyką. Karys nusprendė ištirti žmonių padavimus ir davė tam baravykui augti, daug kartų į dieną žiūrėdavo į jį. Taip jo sekamas baravykas augo 12 dienų ir užaugo gana didelis.
(Lietuvos aidas. 1932 m. spalio 18 d., 7 p.)
Neišklausytas pakvietimas
Šilgalių valsčiaus Naumiesčio paviet. vienas neturtingas ūkininkas, buvęs kareivis, kuriam gimė aštuntas sūnus, telegrama meldė carą į kūmus, bet atsakymo jokio negavo.
Carą – Rusijos carą Nikolajų II, valdžiusį 1894–1917 m.
(Vilniaus žinios. 1909 m. sausio 24 d., 3 p.)
Gimnazistė su kumpiu iškeliavo į Ameriką
Vakar rytą Italijos g. viena IV klasės gimnazistė su savo tokio pat amžiaus drauge susidėjo savo 3 sukneles, pasiėmė kumpį ir rytą apie 5 val. kažin kur iš namų pasišalino. Draugėms parašė laišką, kad iškeliavo į Ameriką „laimės ieškoti“. Kiek anksčiau 3 Kauno gimnazistai panašiu būdu keliavo „laimės ieškoti“ į šiaurės ašigalį, bet, išbaigę proviziją, trečią dieną išbadėję buvo grąžinti atgal.
(XX amžius. 1938 m. balandžio 21 d.)
Pabėgo jaunikis nuo jaunosios
Į Butrimonis liepos 19 d. iš Lendarnos km. atvyko bažnyčion vestuvininkai. Einant tuoktis, jaunikis su jaunąja kažko susiginčijo ir trumpai pasiginčijęs, koja įspyręs jaunajai, pabėgo.
Vestuvininkai jaunikį suradę miestely, atsivedė vėl prie jaunosios, bet jiedu ir vėl smarkiai susiginčijo. Šį kartą jaunikis pabėgęs taip pasislėpė, kad jo nebesurado. (č)
(Lietuvos žinios. 1938 m. liepos 30 d., 10 p.)
Originališkos lenktynės
Sekmadienį, birželio 14 d. Šiaulių motociklistų klūbas surengė lenktynes lėto važiavimo rekordui laimėti. Lenktynės buvo nepaprastai įdomios. Kiekvienas jų dalyvis, o jų buvo dešimts, stengėsi atvažiuoti prie finišo pačiu paskutiniuoju, bet tik penkiems pavyko, išlaikant visas lėto važiavimo taisykles, pasiekti finišą, likusieji, palietę kojomis žemę ar sustojus jų motorams, turėjo iš lenktynių išeiti.
Lenktynes laimėjo p. Ant. Požėla, „Dubysos“ b-vės bugalteris, nuvažiavęs pilną distanciją (1 kilometrą) per ilgiausį laiką – 17 min. 40 sek. Laimėtojui įteiktas paauksinto sidabro medalis, kurį nesenai viešėję Šiauliuose latvių motociklistai paliko klūbui su ta intencija, kad jis surengtų lėto važiavimo lenktynes ir tuo medaliu apdovanotų jų laimėtoją.
(Lietuvos žinios. 1931 m. birželio 17 d., 5 p.)
Alytus
Nešvarūs ledai
Pil. Kvederavičius Vl. nusipirkęs pas Kagancediką Dovydą, gyv. Vilniaus g. 13 nr., ledų juose rado nuo karščio pasislėpusią musę, kuri už slėpimąsį uždraustoje vietoje su surašytu protokolu perduota teisman. Kadangi musė dėl perdidelio šalčio sušalo, tai ją atstovauti priseis Kagancedikui.
(Suvalkietis. 1934 m. rugpjūčio 5 d., 5 p.)
Besigydydama apkvaišo
Ž. Kalvarija. Nepersenai čia viena panelė, kažkokios bobelės patarimu, norėdama pasigydyti nuo skaudulių, užgėrė trakropių. Nuo to „vaisto“ minėta panelė buvo tą vakarą visai pamišusi ir nuoga lakstė po miestelį. Bet rytmety jau pasitaisė.
Ne kiekvieno patarimo klausyti.
„Ž.“
Trakropės (durnaropės) – bulvinių šeimos nuodingas vaistinis augalas.
(Lietuvos žinios. 1928 m. rugsėjo 1 d., 3 p.)
Intarė dailininką
Dailininkas Justinas Vienožinskis, naudodamasis vasaros metu, paišė laukuose gražesniąsias Antazavo valsčiaus (Ežerėnų ap.) apylinkes. Baciškių sodžiaus gyventojams dailininko darbas pasirodė intariamas ir jie dailininką sulaikė. Intarė gi jį baciškėnai, jog jis darąs «planus» tuo tikslu, kad vėl «įvedus ponų baudžiavą». Tik paaiškėjus, kad dailininkas visai to tikslo neturėjęs, valstiečiai jį paleido.
Justinas Vienožinskis (1886–1960) – tapytojas, dailėtyrininkas.
Intarė – įtarė.
(Viltis. 1912 m. rugpjūčio 24 d., 3 p. )