B.Burauskaitė: KGB siekė visuomenę padaryti paklusnia tarnaite

KGB tikslas buvo suformuoti visuomenę, sudarytą iš paklusnių schematinių sraigtelių ir kuri būtų paklusni partijos bosų tarnaitė. Taip sovietų slaptąją žvalgybą KGB apibūdina Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovė Birutė Burauskaitė.

Pasak istoriko, parlamentaro Arvydo Anušausko, pastaruoju metu žmonės pratinami prie minties, kad KGB buvo normali institucija. Jis taip pat sako nesitikėjęs sulaukti laiko, kada KGB agentas taps didvyriu.

Tokios mintys ketvirtadienio vakarą skambėjo buvusiuose KGB rūmuose įsikūrusiame Genocido aukų muziejuje, kur pristatyta nauja knyga „KGB slaptieji archyvai 1954–1991 m.“.

Rinkinyje, kurio sudarytojos Kristina Burinskaitė ir Lina Okuličiūtė, pateikiami dokumentai, geriausiai atspindintys svarbiausius KGB veiklos bruožus, funkcijas, struktūrą, kadrų politiką, metodus, darbą su slaptais padėjėjais ir jų reikšmę KGB veiklai.

T.Burauskaitė: KGB siekė nuasmeninti žmogų

„Trumpai tariant, tai buvo įrankis, kuris turėjo įgyvendinti bolševikų, vėliau vadinamų komunistais, pagrindinę doktriną – suformuoti visuomenę, kuri susidėtų iš paklusnių schematinių sraigtelių, kuriais galima būtų manipuliuoti ir kurie vykdytų tai, ką sugalvoja partijos bosai. Kitaip sakant, nuasmeninti žmogų, kad jis neturėtų savo pažiūrų, savo tautiškumo, turėtų tik vieną galimybę gyventi – pagal taisykles, kurias sudarys jie“, – KGB esmę nusakė LGGRTC vadovė B. Burauskaitė.

Pasak jos, tai atsispindėjo nuo pat pirmųjų okupacijos dienų – KGB iš pradžių kovojo ir likvidavo mūsų ginkluotą pasipriešinimą. Simboliška, kad KGB nuotraukose partizanai sunumeruoti – tai reiškė įsakymą juos sutriuškinti, likviduoti su visomis idėjomis.

B. Burauskaitės teigimu, KGB siekė sovietizuoti valstybę ir visą visuomenę padaryti paklusnia tarnaite. Kartu istorikė pastebi, kad tai buvo institucija, per savo veiklą save izoliavusi nuo realybės ir nelabai suvokusi, kas vyksta už lango. KGB gyveno savo pačios susikurtomis komunistinėmis doktrinomis.

Nors KGB skleidė savo visagalybės mitą, tai, pasak B. Burauskaitės, nebuvo tiesa. Štai nuo1972 m. iki pat atgimimo nesugebėjo pažaboti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidimo bei kitų leidinių. Lengviausiai KGB susekdavo pogrindinius moksleiviškų organizacijų leidinius.

Knygoje atskleidžiama, kaip KGB smelkėsi į visas gyvenimo sritis. Visuomenė buvo sekama, persekiojama. Ypatingai buvo sekamas kiekvienas atvykėlis iš Vakarų.

T. Burauskaitė kalbėjo, kad žmonės, įtraukti į agentūrinius tinklus, buvo priversti gyventi veidmainišką, melagingą gyvenimą. Tai buvo gana plačiai užnuodiję visuomenę – žmogus, įsipareigojęs rašyti ataskaitas, užrašinėti, neturi dvasinės ramybės, negyvena normaliai. Tai, sako istorikė, visuomenėje pasėjo nepadorumo sėklą.

„KGB įtaka visuomenei iki šiol reiškiasi vidinio padorumo praradimu. Jeigu būdavo atvejų, kai užverbuoja šeimoje žmoną, o po poros metų vyrą, ir vienas apie kitą nežino, o tokių atvejų aš tikrai žinau, tai kokia jų šeima, kaip jie gyvena, kaip jie auklėja vaikus. Aš manau, šitas neišnyksta“, – sakė T. Burauskaitė.

Jos manymu, dalis visuomenės, kurios KGB nepalietė, yra sveikesnė. Tuo metu susiję su KGB, mano istorikė, neturi dvasios ramybės – jie bijo, kad leidžiant knygas ir viešinant dokumentus išaiškės jų praeitis.

A.Anušauskas: negalvojau sulaukti laiko, kada KGB agentas virs didvyriu

Knygos iniciatorius istorikas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. Anušauskas atkreipė dėmesį, kad 80 proc. dabartinių dvidešimtmečių neskaito rusiškai. Tai buvo viena priežasčių, kodėl knyga parašyta lietuvių kalba – jaunimas nuo šiol su KGB galės susipažinti iš specialistų verstų dokumentų.

A. Anušauskas priminė, kad internetinėje erdvėje viešinami KGB dokumentai. Tai, pasak jo, sukėlė susidomėjimą ir politiniuose sluoksniuose – dalis rado savo pavardes tarp KGB darbuotojų, rezervistų, agentų.

„Akivaizdu, kad daug žmonių nesupranta, kas buvo KGB, kokia tai institucija. (...) Bet kokiu atveju, iš tų palyginimų, kurie dabar praslysta, matyti, kad žmonės nesigaudo, kokia struktūra, kokiai totalitarinei valstybei tarnavo ir ką išties tie žmonės darė“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Jis taip pat nesuvokia, kaip buvę KGB agentai gali pretenduoti į Seimą. „Galvojau, nesulauksiu laiko, kada KGB agentas virs didvyriu. Atrodo, kad sulaukėme to laiko ir pirmą kartą oficialiai du didvyriai įrašyti į sąrašą irgi labai didvyriškos partijos“, – kalbėjo A. Anušauskas, galvoje turėdamas „Drąsos kelio“ partiją. A. Anušausko teigimu, „Drąsiečiai“ galės drąsiai atsiversti knygą ir paskaityti apie KGB metodus. Kaip skelbta, „Drąsos kelio“ sąraše – bendradarbiavę su KGB prisipažinę garsus chemikas Vytautas Daujotis ir aktorius Česlovas Stonys.

„Žmonės mėginami pratinti prie minties, kad su šia organizacija viskas tvarkoje, kad žmogus, kuris slapta šnipinėjo KGB – su juo irgi viskas tvarkoje, kad tai buvo įprastinis darbas. Vis dėlto tie žmonės veikė struktūrai, kuri naudojo absoliučiai visus metodus tiek priespaudai stiprinti, tiek politiniam persekiojimui. Jau nekalbu apie tuos žmones, kurie išties atsidūrė šios organizacijos letenose ir atsidūrė Sibiruose, lageriuose ir panašiai“, – sakė KGB tyrinėtojas A. Anušauskas.