Mokslininkas sako, kad šiu atveju situacija skirtinga ir dėl to, kad JAV visuomenė yra religinga ir į religinius susidūrimus žiūri rimtai, tuo tarpu Europos valstybių visuomenės dažniau yra sekuliarios.
„Mes turime iš karto pasakyti, kad JAV yra religinga valstybė. Jeigu valstybės sekretorė Hillary Clinton pasakė, kad „mes meldžiamės kartu su šeimomis žuvusiųjų“, tai įsivaizduokime, kad kas Prancūzijoje, Vokietijoje ar Jungtinėje Karalystėje galėtų taip pasakyti. Niekur Europoje taip nepasakytų, nes Europa yra sekuliari. JAV visuomenė yra labai religinga, todėl šia prasme jų santykis su religija yra kitoks“, - DELFI teigė E. Račius.
„Aš pats manyčiau, kad šis filmas yra pasityčiojimas ir tam tikros savo pozicijos išreiškimas. Bet tai pasityčiojimas, už kurio neaišku, kas slypi – ar tai nukreipta prieš šiandieninius ekstremistus, džihadžius, ar tai iš viso apie islamą ir jo pradininką Mahometą, kuris pavaizduojamas kaip toks, kokio musulmonai niekada sau neleistų vaizduoti. Bet ar tai kažkas originalaus? Ne, tai senos islamofobų klišės, kurios estetine prasme sudėliotos nevykusiai“, - pridūrė mokslininkas.
Atsiribojimas nuo filmo kūrėjų nutraukia kaltinimų spiralę
„Ar gali būti neramumų mastas abiem atvejais panašus? Nors galutinio atsakymo duoti negalima, bet aš labai nustebčiau, jeigu vis dėl to taip pat būtų, jei reakcijos ir pasekmės būtų iš abiejų pusių. Pirmiausia todėl, kad Jungtinių valstijų vyriausybė nuo pat pirmos minutės vienareikšmiškai atsiribojo nuo to filmo, kūrėjų ir ne tik atsiribojo bei pasakė, kad mes nieko bendra su tuo neturime, bet pasmerkė tą filmą. Jei prisiminsime, ką darė tuometinė Danijos valdžia, tai jie elgėsi visiškai priešingai – nepasmerkė, neatsiribojo“, - DELFI teigė E. Račius.
Anot mokslininko, Danijos valdžia padarė viešųjų ryšių klaidą, kuri sukėlė ne tik musulmoniškų bendruomenių, bet ir musulmoniškų šalių vyriausybių reakciją.
Pasak E. Račiaus, staigus atsiribojimas nuo filmo kūrėjų nukirto nepasitenkinimo spiralę, nes nebeišeina raginti boikotuoti Jungtines Valstijas, kai pačios Jungtinės Valstijos
„Boikotuokime Jungtines Valstijas, nes jų Vyriausybė... Nėra loginės linijos. Boikotuoti Daniją dėl to, kad vyriausybė šitaip nemokšiškai tvarkėsi su tuo klausimu, tai taip“, - teigė islamo ekspertas.
Jis priminė, kad panašiai kaip JAV, su panašia problema susitvarkė Nyderlandai, kai ultradešiniųjų pažiūrų politikas Geertas Wildersas sukūrė trumpą filmuką „Fitna“, kuriame Koranas lyginamas su Adolfo Hitlerio knyga „Mein Kampf“.
„Kai G. Wildersas sukūrė tą nevykusį filmuką, pavadintą „Fitna“, Nyderlandų Vyriausybė iš karto atsiribojo, o didelė dalis oficialiųjų žiniasklaidos priemonių pareiškė netransliuosiantys jo. Tuomet Nyderlandų vyriausybė ir žiniasklaidos priemonės labai išmintingai sužaidė ir iš musulmonų pusės galėjo būti pasipiktinimas tik G. Wildersu bei filmu, bet ne Nyderlandų valstybe ar visuomene“, - pasakojo E. Račius.
Musulmonų pasauliui JAV, kaip Lietuvai – Rusija
Kalbėdamas apie musulmonų visuomenių reakciją į kopto Nakoula Basseley Nakoula sukurtą filmą „Musumonų nekaltybė“, kuriame tyčiojamasi iš islamo, E. Račius teigė, kad pasipiktinimas yra sumišęs su bendru nepasitikėjimu JAV ir pasipiktinimu šios šalies politika.
„Dalis musulmonų iš principo yra nusiteikę priešiškai Jungtinėms Valstijoms ir visiškai nesvarbu, kaip JAV vyriausybė reaguoja. Gali būti pasakyta, kad arba JAV vyriausybė užsakė tokį dalyką, arba nesugebėjo sukontroliuoti, bet tada ji irgi bloga. Kitaip tariant, panašiai kaip Lietuvoje – viskas, kas iš Rusijos, yra blogis. Ir visai nesvarbu, ką Rusiją darytų, vis tiek ji blogis“, - teigė mokslininkas.
E. Račius teigia, kad musulmonų visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad, jų nuomone, pasaulinei taikai didžiausią grėsmę kelia Jungtinės Valstijos.
„Bijoma Jungtinių Valstijų, manoma, kad jos yra grėsmė, agresorius, galbūt imperialistas ir taip toliau. Bet ar dėl to žmonės turėtų griebtis ginklų? Na, mes irgi bijome Rusijos, bet nesiginkluojame“, - svarstė mokslininkas.
Anot E. Račiaus, ginkluotų užpuolikų išpuolis prieš Libijoje esantį JAV konsulatą, kurio metu žuvo Jungtinių Valstijų ambasadorius Chrisas Stevensas ir trys kiti amerikiečiai, veikiausiai negali būti vertinamas kaip išpuolis konkrečiai prieš ambasadorių siekiant jį nužudyti.
„Mano galva, JAV politika Libijos atžvilgiu neturėtų esmiškai kisti, nes Libijos vyriausybė bent jau retoriškai laikosi neutralios pozicijos, nemėgina eskaluoti situacijos ir smerkti Jungtinių Valstijų. JAV pasakė, kad mes turime su jūsų pagalba išsiaiškinti, kas yra kalti, yra jau ir pirmieji suėmimai – nežinia, ar ten atpirkimo ožiai, ar tikri kaltininkai. Bet faktas, kad Libijos vyriausybė jau ėmėsi veiksmų“, - teigė mokslininkas.
E. Račiaus nuomone, eskaluoti situacijos nenaudinga ir Libijai, nes taip darydama Libijos vyriausybė paprasčiausiai išpurentų dirbą islamistinėms ir ekstremistinėms organizacijoms.
Kaip žinoma, Arabų pavasario metu, padedant NATO valstybėms, Libijoje buvo nuverstas ilgametis diktatorius Muammaras Gaddafi, buvo suformuota nauja vyriausybė.