„Jeigu saugiai naudosi produktą, galima išvengti nelaimingų atsitikimų“, – pirmadienį Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme pareiškė nuo 2003-iųjų Ginklų fondui vadovaujantis G. Mišeikis.
Ginklų fondo vadovą Vilniaus miesto apylinkės teismas baudžiamojon atsakomybėn patraukė dėl dar 2004-2007 metų įvykių, kai vykdydami Policijos departamento užsakymą fondo darbuotojai Bulgarijoje įsigijo 200 detonatorių EDP-r, kurie 2007-aisiais sprogo ir sužalojo du „Aro“ pareigūnus. Šie sprogmenys seniai yra nebegaminami.
Baudžiamojoje byloje valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Gediminas Jukna teisme sakė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog G. Mišeikis pagal 2004-ųjų rugsėjo 7-osios sutartį iš Bulgarijos bendrovės nupirko detonatorius, neįsitikinęs, ar jie atitinka saugos reikalavimus ir yra saugūs, be to, negavęs kokybės sertifikato nesikreipė į pardavėjus, o sprogmenis perdavė naudojimui Policijos departamentui.
Pasak prokuroro, 2007-ųjų rugpjūčio 31-ąją per savaiminį sprogimą „Aro“ patalpose buvo sužalotas pareigūnas – įvykio metu sprogo ne mažiau kaip 9 detonatoriai.
Dar vienas savaiminis sprogimas nugriaudėjo lapkričio 20 d. Kauno rajone, Ruklos poligone – čia taip pat buvo sužalotas su detonatoriais dirbęs „Aro“ pareigūnas.
Pirštais rodo į Policijos departamentą: jie norėjo pigių detonatorių
G. Mišeikis jam pareikštų kaltinimų nepripažįsta ir teisme aiškino, kad dėl iškeltos baudžiamosios bylos buvo priverstas pakeisti savo gyvenamąją vietą – iš Kaišiadorių pervažiavo gyventi į Vilnių, be to, kaip aistringas medžiotojas turėjo atsisakyti savo pomėgio ir visus Kaišiadoryse laikomus ginklus perdavė sūnui.
„Vienareikšmiškai nepripažįstu pareikštų kaltinimų – patekau į kuriozišką situaciją“, – teisme sakė G. Mišeikis.
Jis aiškino, kad dar 2004-aisiais į Ginklų fondą kreipėsi Policijos departamento Logistikos valdybos pareigūnai, kurie prašė įsigyti „pigių detonatorių“.
„Pasakiau pigių, nes jie žinojo, kad detonatoriai yra pigūs – jie savo rašte nurodė, jog prašo nupirkti būtent tokių detonatorių, būtent tokios gamybos, o mes atsakėme, kad nupirksime, – teisme kalbėjo G. Mišeikis. – Pagal mūsų darbo pobūdį ir teisinį reglamentavimą, mes privalome teikti šias paslaugas – turėjome išimtinę teisę statutines organizacijas aprūpinti šaudmenimis. Ne visada gali tai padaryti, nes viskas atsimuša į kainą. Šiuo atveju mes Policijos departamentui nurodėme, kad vienas detonatorius kainuos vieną litą“.
Ginklų fondo vadovo teigimu, detonatoriai buvo perkami ne iš gamintojo, o iš tarpininko – pagal Varšuvos paktą detonatorius gaminusi Bulgarijos bendrovė jau neužsiėmė jų gamyba, o tarpininkai karinių sprogmenų galėjo įsigyti iš sandėlių.
„Mes nemažai metų su ta bendrove bendravome, daug kokybiškų gaminių buvo nupirkta Lietuvos kariuomenei ir jokių pretenzijų nebuvo gauta“, – tikino G. Mišeikis.
Pasak kaltinamojo, sutartis su pardavėju nebuvo sudaryta, nes kaip tik tuo metu Lietuvos kariuomenė bulgarams buvo pateikusi didelį užsakymą ir krovinį jau buvo suplanuota dviem lėktuvais pristatyti į Lietuvą. „Dėl šios priežasties nebuvo sutarties, o detonatorių pirkėjas buvo Ginklų fondas“, – patikino G. Mišeikis.
„Netrukus krovinys atskrido į Šiaulius, kariuomenė paėmė savo prekes, o mes – detonatorius, nuvežėme juos į Ginklų fondą, iš kur vėliau juos pasiėmė Policijos departamentas, – sakė jis. – Sprogmenys buvo nenaudoti 3 metus, neaišku, kokiomis sąlygomis ir kur jie gulėjo departamento žinioje – sprogimai įvyko po gerų 3 metų“.
Sprogmenys buvo pagaminti dar Sovietų Sąjungos laikais
Ginklų fondo vadovas aiškino, kad prokurorų surašyto kaltinamojo akto išvadoje nurodoma, jog fondas privalėjo parsivežęs patikrinti, ar detonatoriai yra saugūs, tačiau esą nėra galimybės tai padaryti – karinės paskirties prekės nėra tikrinamos.
„Ta tara yra vakuuminė ir gali pamatyti tik ją atidaręs – tokios praktikos nėra, kad būtų šitaip atlikta, – kaltinamasis aiškino, jog Policijos departamentas galėjo fondui sprogmenis grąžinti, jeigu nebuvo jokių dokumentų ar detonatorių galiojimo terminas pasibaigęs. – Būtų nekilę problemų, jeigu mums būtų grąžinę – mes juos sunaikintume. Bet įvyko, kas įvyko, po 3 metų“.
G. Mišeikis pripažino, kad iš pardavėjo nereikalavo kokybės sertifikato. „Sertifikato nei buvo reikalaujama, nei jis buvo atsiųstas – tas produktas pagamintas dar Sovietų Sąjungos laikais, tuo metu net nebuvo tokio reikalavimo, o prekė perkama tokia, kokios prašė, iš sandėlių – iš atsargų, – sakė Ginklų fondo direktorius. – Pardavėjai negalėjo garantuoti už tą prekę – jeigu netinka, grąžinkite, sunaikinkite, o mes grąžinsime pinigus“
Kaltinamasis sakė, kad iš Bulgarijos bendrovės Ginklų fondas daugiau sprogmenų ir šaudmenų neperka. „Varšuvos pakto šalių gaminiai neatitiko NATO standartų ir jų buvo atsisakyta“, – G. Mišeikio teigimu, iš 200 detonatorių sandorio fondas neuždirbo nė cento.
Tiesa, jis sakė, jog tokių pačių detonatorių didelį kiekį buvo įsigijusi ir Lietuvos kariuomenė. „Jie sprogmenis naudojo ir nė vieno nelaimingo atsitikimo nebuvo – pats faktas kalba, kad jeigu saugiai naudosi produktą, galima išvengti nelaimingų atsitikimų“, – aiškino G. Mišeikis.
„Aš, kaip įstaigos direktorius, turiu prisiimti atsakomybę už savo pavaldinius, kurie prekes pirko ir realizavo, o aš tik pora kartų pasirašiau dokumentus ir neįsivaizdavau, kad gali kilti problemų, jog gali būti sužaloti žmonės – nėra jokių motyvų, kad galėčiau prisipažinti kaltu padarius kokią nusikalstamą veiką“, – sakė Ginklų fondo vadovas.
Sužalotas pareigūnas prašo priteisti 200 tūkst. Lt
Baudžiamojoje byloje nukentėjusiaisiais yra pripažinti du „Aro“ pareigūnai. Vienas jų teismo prašo iš G. Mišeikio priteisti 200 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimą – vyras bylą nagrinėjančio teismo prašė laikinai apriboti kaltinamojo nuosavybės teises į jam priklausantį turtą šiai sumai.
„Dėl suluošinimo iš esmės pasikeitė mano gyvenimas“, – sakė buvęs „Aro“ pareigūnas.
Su bylos duomenimis susipažinusi ir visų proceso dalyvių išklausiusi teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė pirmadienį nusprendė netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir neareštavo G. Mišeikio turto. Teisėja pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas ilgą laiką, jo metu nukentėjusysis nepareiškė ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo, be to, kaltinamasis dirba, turi pastovias pajamas ir gyvenamąją vietą, todėl nėra pagrindo manyti, jog ateityje vengs atlyginti žalą, jeigu ji vis dėlto bus priteista.
Per sprogimą nukentėjusysis pareigūnas yra netekęs šešių pirštų, be to, jam sprogo ausų būgnelis, visą kūną nusėdo skeveldros.
Netinkamu tarnybai pripažintas „Aro“ pareigūnas iki šiol jaučia sprogimo padarinius – vyras blogai girdi, visame kūne jaučia skausmą. „Medikai nerekomenduoja iš kūno išimti visų skeveldrų“, – sakė jau tris sudėtingas operacijas išgyvenęs išminuotojas.
„Esu faktiškai invalidas“, – sakė jis.
Kitas nukentėjusysis „Aro“ pareigūnas buvo sužalotas nesunkiai.
Tik po šių pareigūnų sužalojimo buvo apžiūrėti visi detonatoriai – paaiškėjo, kad jų jau seniausiai nebegalima naudoti, be to, jie net nebuvo kokybiški ir pagaminti ne iš leistinų medžiagų.