Kauno rajono turizmo informacijos centras (KRTIC) skaičiuoja, kad į pilimis ir dvarais apiberto rajono vietoves užsuka vis daugiau užsieniečių. Dažniausi svečiai čia – lenkai, vokiečiai ir žydai.
Padidino informacijos centrų skaičių
Aplankę didžiuosius Lietuvos miestus turistai žemėlapiuose piešia naujus maršrutus ir dairosi, ką dar galima pamatyti mūsų krašte. Kaip sako KRTIC specialistė Živilė Motiejūnienė, į Kauno rajoną turistai dažniausiai atvyksta jau aplankę patį Kauną.
Kasmet daugėjant į Kauną atvykstančių užsieniečių, išaugo ir KRTIC centrų skaičius – 2001-aisiais atidarius pirmąjį centrą Kulautuvoje, šiandien skaičius išaugo iki trijų: praėjusiais metais vienas atidarytas Kauno oro uoste, dar vienas įsikūrė Raudondvario dvaro sodyboje šiemet.
Kaip nurodo Statistikos departamentas, KRTIC 2009-aisiais apsilankė 284 lankytojai (iš jų 47 buvo užsieniečiai). Tuo metu per pirmus du šių metų ketvirčius visuose trijuose centruose apsilankė 1472 lankytojai (iš kurių 635 buvo atvykėliai iš kitų šalių).
„Centruose sulaukiame labai daug vokiečių ir lenkų. Ypatingai daug turistų atvyksta į Kulautuvą iš Izraelio, nes ten kažkada buvo žydų gyvenvietė, tai jie grįžta pasižiūrėti gimtų vietų. Yra ir atkeliaujančių rusų, bet pagrindiniai keliauninkai – vokiečiai ir lenkai“, – LRT.lt pasakojo Ž. Motiejūnienė.
Keliauja senuoju Klaipėdos keliu
Paklausus, kokiais objektais Kauno rajone domisi atvykstantys turistai, centro darbuotoja suskumba vardyti: „Tie, kurie atvyksta į Raudondvario dvaro sodybą, aplanko ją, vėliau vyksta Panemunės keliu pro Vilkiją, Seredžių link Jurbarko. Vilkijoje yra upinis keltas per Nemuną.“ Pasak darbuotojos, turistams taip pat pasiūloma aplankyti ir pačių kauniečių mažai žinomą Kadagių slėnį Arlaviškėse, Jadagonių kaime įsikūrusį alpinizmo parką. Turistus prie Kauno marių traukia ir Žiegždrių atodanga, Pakalniškių ir Samylų piliakalniai.
Ž. Motiejūnienė patikina, kad tiek lietuviai, tiek atvykėliai iš kitų šalių itin domisi Panemunės kelyje išsibarsčiusiais dvarais – visų pirma Raudondvario pilies dvaru. XVII a. pradžios Lietuvos renesanso architektūros paminklas stūkso Nevėžio dešiniojo kranto aukštutinėje terasoje, šalia Nevėžio ir Nemuno santakos. Taip pat lankytina Kačiūniškių dvaro sodyba ir Žemaitkiemio (Babtyno) dvaro sodybą. Šias vietoves nesunku pasiekti automobiliu, tarpmiestiniais autobusais, dviračiu ar laivu.
Tuo metu Živilė Bilotaitė-Jokubauskienė, Kauno raj. savivaldybės mero padėjėja, atkreipia dėmesį, kad turistai, daugiausiai lietuviai, į Kauno rajoną atvyksta ne tik dėl lankytinų vietų, bet ir renginių. „Turistų srautus į rajoną vilioja ir tradiciniai bei nauji renginiai: tai ir bardų festivalis „Akacijų alėja“, Kulautuvoje vykstanti Dainų ir šokių šventė, balandį virš Zapyškio senosios bažnytėlės pakylanti aitvarų šventė, Kačerginės „Nemuno žiedo“ žiedinėje trasoje vykstančios automobilių ir motociklų lenktynės ar Jadagoniuose du kartus per metus organizuojamos šunų kinkinių lenktynės“, – kultūrinę veiklą rajone pristato savivaldybės darbuotoja.
Dviračiu Panemunės keliu keliaujantis Tomas Ragina sako dažnai riedantis šiuo maršrutu. „Vilkiją nuo Kauno galima pasiekti dviračiu. Tada keltu už 2 litus persikelti per Nemuną ir grįžti atgal į Kauną. Važiuoti čia siūlyčiau pagrindiniais keliais, o labai smagus momentas yra keltis per Nemuną. Šituo keliu galima aplankyti Raudondvarį, Kultautuvą, Vilkiją, Zapyškį, Kačerginę ir pan. Neskubant su miestelių aplankymu tai galėtų būti dienos maršrutas“, – su LRT.lt dviračio maršrutu pasidalija vyriškis. Ne kartą išbandęs įvairius maršrutus po Kauno rajoną pašnekovas pastebi, kad vis dar trūksta dviračių takų prie Nemuno, tad dažniausiai tenka važiuoti pagrindiniu automobilių keliu.
Plaukioja baidare Nemunu ir Nevėžiu
Nuo seno Kulautuvos miestelį – kadaise turėjusį kurortinį statusą ir gerai žinomą dėl ten esančių pušynų – galima pasiekti žeme, vandeniu ir oru. Trečius metus iš eilės vasaros sezonu yra galimybė plaukti laivu Nemunu nuo Kaune esančios Vytauto bažnyčios iki miestelio. Ž. Motiejūnienė užsimena, kad laivas plukdo apie 100 turistų, o kelionė trunka 5 valandas. „Dvi valandos praleidžiamos Kulautuvoje, iš jų 1 valanda vyksta su gidu, žmonės supažindinami su kurortu“, – vandens maršrutą pristato pašnekovė.
Tai ne vienintelis maršrutas, kurį galima išmėginti vandeniu. Dar vienas siūlomas Nevėžio upe, per kurią yra galimybė išvysti Raudondvario dvarą, Kačiūniškių bei Žemaitkiemio dvarų sodybas.
Į Vilkiją dviračiu keliaujantis T. Ragina sako neretai išmėginantis šią atkarpą ne tik dviračiu, bet ir baidare. „Plaukiu baidare Nevėžiu nuo Kauno iki Babtų. Į krantą lipu tik iš reikalu, o maršrutas man daugiau sportas nei pramoga. Aišku, matau gerves, vaizdingas Nevėžio pakrantes, žvejus ir pan. Nuplaukiu iki Babtų tilto, kuriuo eina autostrada. Tai yra nepilnos dienos kelionė.
Dar vienas maršrutas, kuriuo plaukiu, yra nuo Kauno hidroelektrinės iki Kulautuvos prieplaukos. Galima išlipti Zapyškyje, kur stovi bažnyčia, kartais lipu ir prie Nemuno ir Neries santakos. Šitas maršrutas mažiau vaizdingas gamtos prasme, bet smagu pamatyti Kauno upes, Žalgirio areną, praplaukti salos kanalą, Raudondvarį, Zapyškį ir išlipti Kulautuvoje“, – galimais maršrutais aplankyti Kauno rajoną pasidalija sutiktas pašnekovas.