Bet juk ne ginklai eksportuojami, o žodinė ir vaizdinė informacija. Ir tai daro įspūdį. Jau vien tai, kad kažkas skaito kinų parašytas knygas, žiūri kinų pieštus ar tapytus paveikslus, skiria laiko kiniškiems filmams – didina konkrečios šalies, Kinijos, įtaką.
Kultūros sklaida – Kinijos „minkštosios galios“ politikos ašis. 2005 m. tokia politika paskelbta valstybiniu uždaviniu. Nuo tada KLR išleido apie 7 milijardus JAV dolerių kultūros propagavimui – daugiausiai radijo ir televizijos laidoms užsieniui. Kai kas mano, kad Kinija jau tapo „minkštosios galios“ supergalybe (soft power superpower).
JAV prezidento Baracko Obamos devynmetė duktė Sasha pernai kiniškai kalbino Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) prezidentą Hu Jintao, kada šis lankėsi Baltuosiuose rūmuose. Baltarusijos sostinėje Minske Sasha atras savo bendraamžių, kurie šiais mokslo metais paims teptukus ir, pamirkę juos tuše, ims vedžioti kiniškus hieroglifus. (Skaitytojas dabar tegul pabando atspėti, kiek žmonių už Kinijos ribų studijuoja kinų kalbą. – Atsakymas toliau šiame tekste).
Ir jūs pieškite hieroglifus
Kur Lietuvoje išdėlioti kiniško tušo buteliukai? Vilniaus universiteto Konfucijaus institutas nuo rugsėjo 11 d. pradeda kasmetinius kinų kalbos ir Kinijos verslo kultūros kursus
Konfucijaus instituto kursai Vilniuje – pirmasis laiptelis, nuo kurio galima pradėti kopti į kinų kalbos ir kultūros pažinimo aukštumas. Bet ar lietuviams to labai reikia?
Smalsu paklausti, kodėl prieš kelerius metus penkiose Baltarusijos vidurinėse mokyklose kinų kalba buvo pradėta dėstyti kaip pagrindinė užsienio kalba? Atsakymas atitinka daugelio pamirštą tezę: būtis nulemia sąmonės turinį. Kinija daug investuoja Baltarusijoje, ir tie ekonominiai ryšiai veikiausiai išliks, nors politinės aplinkybės abejose šalyse keisis. Būtini specialistai, kurie taptų baltarusių vedliais Kinijoje ir kinų vedliais Baltarusijoje. Kita vertus, žmogus, mokantis anglų ir kinų kalbas, atras darbo ne vien tėvynėje – Baltarusijoje, Lietuvoje ar, pavyzdžiui, Danijoje.
Danija čia paminėta neatsitiktinai – su Kinija ją dabar sieja strateginės partnerystės sutartis. Kada šį birželį KLR prezidentas Hu Dzintao atvyko į Daniją – „Politiken“, vienas iš pagrindinių laikraščių, pirmajame puslapyje įdėjo straipsnį kinų ir danų kalbomis.
Kinų ir danų draugystės pamatas – prekyba. Ir ji auga kaip ant mielių: nuo 2005 m. iki 2009 m. daniškų prekių pardavimai Kinijoje išaugo pusantro karto; iki 2015 m. danai planuoja padidinti eksportą į Kiniją dukart.
Kinams Danija rūpi ne vien kaip prekių sandėlis ir tramplinas į kitas Europos šalis. Kiniją valdo komunistų partija, o socialinė atskirtis Skandinavijoje kažkodėl mažesnė nei KLR. Minėtame „Politiken“ straipsnyje rašoma, kad kinus domina skandinaviškas pajamų suvienodinimo modelis: „Kada Hu Dzintao prieš 10 metų atėjo į valdžią, jis pasisakė už ekonominę lygiavą tarp turtingų pramoninių rajonų rytuose bei pietuose ir neturtingų valstietiškų sričių šalies vidury bei vakaruose. Tačiau jam būnant valdžioje atotrūkis tarp miesto ir kaimo padidėjo, todėl komunistų partija bijo socialinių neramumų“.
Įspūdingas tinklas
Bandomasis Konfucijaus institutas buvo įkurtas Taškente, Uzbekistane, tais pat metais toks ėmė veikti Seule, Pietų Korėjoje.
KLR švietimo ministerijos duomenimis, ne Kinijoje apie 100 mln. žmonių šiuo metu studijuoja kinų kalbą, todėl ir Konfucijaus institutų iki 2020 metų planuojama įkurti apie 1000. (Tai atsakymas į tekste anksčiau užduotą klausimą – kiek žmonių ne Kinijoje mokosi kinų kalbos.)
„Kinų tikslas – skatinti jų kultūros sklaidą visame pasaulyje. Šiuo metu labai stengiamasi populiarinti kinų kalbą vidurinėse mokyklose“, – sako profesorius.
A.Beinorius aiškina, kad Konfucijaus institutai savo tikslais ir veikla panašūs į vokiškus Gėtės institutus (Goethe-Institut), Britų tarybos įstaigas, Italijos kultūros institutus, Prancūzijos kultūros centrus. Konfucijaus institutų specifika – jie veikia prie aukštųjų mokyklų. Jis pabrėžia, kad Lietuva pirmoji iš Baltijos valstybių pasirašė Konfucijaus instituto steigimo sutartį – įstaiga buvo iškilmingai atidaryta 2010 m. rudenį. Dabar tokie institutai jau veikia Rygos ir Talino universitetuose.
„Pekinas kiekvienam kuriamam institutui suranda partnerį – Kinijos universitetą. Iš ten atvyksta dėstytojai. Vilniaus Konfucijaus instituto partneris yra Liaoningo universitetas, įsikūręs Shenyango mieste, kurie lietuviams labiau žinomas istoriniu Mukdeno pavadinimu“, – pasakoja A.Beinorius.
Konfucijaus vardas neatsitiktinai pasirinktas visos kinų kultūros žymeniu. Šio filosofo ir valstybės veikėjo, gyvenusio 551– 479 m. pr. Kr., mokymas yra kinų supratimo apie visuomenę ir valstybę pamatas. Vakarų civilizacija dabar remiasi tokiais principais kaip žmogaus teisės, jo raiškos laisvė, atstovaujamoji demokratija.
Kinijoje iki šiol visuomenės stabilumas ir gerovė siejami su vadinamaisiais penkiais ryšiais, kuriuos nurodė Konfucijus. Tai tėvo ir sūnaus meilė, valdovo ir valdinio abipusės pareigos, vyro ir žmonos priedermės, vyresniųjų viršenybė ir draugų pasitikėjimas.
Suprasti – reiškia žinoti kalbą
Kinijai atstovaujanti Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto direktorė dr. Wang Liying teigia: „Mūsų pagrindinė idėja – komunikacija. Ji prasideda nuo kalbos. Jei nori suprasti šalį – turi žinoti kalbą. Kada žmonės vieni kitus supranta, jie ima vieni kitų mažiau bijoti. Juk visi siekia maždaug to paties: gerovės, taikos, laimingo šeimyninio gyvenimo“.
Ponią Wang Liyng su Konfucijaus instituto darbuotojais organizuoja kultūrinius renginius, kurių sąrašas vis ilgėja. Tai kinų kultūros savaitė, vykusi 2011 m. spalį, kurios metu veikė tapybos parodos, vyko koncertai, kino vakarai, viešos paskaitos apie kinų mediciną, buvo pristatoma kinų virtuvė, arbatos virimo bei gėrimo kultūra. Konfucijaus institutas jau yra surengęs dvi Kinų naujųjų metų savaitės, tradicinių kiniškų aitvarų šventes, fotografijų parodą „Kinijos ir pasaulio tradicijos, ritualai, šventės“. Konfucijaus instituto nuolatinis partneris – Vilniaus savivaldybės kultūros skyrius.
Institutas prisidėjo ir prie Plungės fotobienalės „Kaimas ir miestas“, vykusios š. m. birželio viduryje. Plungės kultūros centre tada veikė fotografų iš KLR Zongyang Liang ir Yongan He paroda – 82 nuotraukos su Kinijos kaimų ir miestelių vaizdais.
„Minkštoji“ kinų siena nuo tos akmeninės, kuri vadinama Didžiąja, skiriasi tuo, kad kultūros siena kuriama ne gynybai, o ekspansijai ir svarbiausias jos elementas – vartai.
Vertinant KLR politiką galima palinkėti, kad vartai turėtų būti atverti į abi puses. Kinijai plečiant radijo ir televizijos transliacijas visame pasaulyje natūralu tikėtis, kad Kinijos eteris bus atviras užsienio laidoms. Konfucijaus institutų plėtros kitose šalyse sklandumas priklauso ir nuo to, kaip laisvai tų šalių kultūrinės institucijos steigsis KLR. „Minkštoji galia“ tiek minkšta, kiek ji leidžia veikti kitoms galioms.