Buvę Laisvės lygos nariai, kiti mitingo dalyviai vakare pakartojo tai, ką darė lygiai prieš 25 metus. Pirmiausia susirinko Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje į šv. Mišias, kurias laikęs tuometis klebonas Stanislovas Valiukėnas buvo pažadėjęs pakviesti žmones ateiti į mitingą. Tačiau įtampa, anot liudininkų, buvo tokia didelė, kad kunigas sukniubo prie altoriaus ir mirė. Lietuvos laisvės šaukliai vis tiek nekeitė savo planų ir mitingas įvyko.

Jame iš organizatorių spontaniškai kalbą pasakė tik Nijolė Sadūnaitė, čia pat gavusi Antano Terlecko leidimą.

„Mes buvom perspėti dėl 15 metų kalėjimo, jeigu išsižiosime. Na, šeimas turi vyrai, žiūriu niekas nenori, tai aš žingsnį atgal, sakau „Antanai, aš kalbėsiu“, jis galvą linkteli, ir taip spontaniškai aš [pasakiau kalbą].

Paskui penktadienį aš važiavau į Kauną su pakeleivinga mašina, prie Vievio mane išsodino policija, įsodino į geltoną „žiguliuką“ ir 40 valandų vežiojo Baltarusijos miškais, grasino, kad sušaudyti per maža“, – prisimena  1987 m. mitingo dalyvė N.Sadūnaitė.

Pasekmes sako pajutę ir mitinge dalyvavę tuomečiai moksleiviai, ir iš pažįstamų apie jį sužinoję ir iš kitų miestų specialiai atvykę žmonės.

„Mes iš tikrųjų jau nebeturėjom ko bijot, nes kai labai nukenti, prarandi baimę. Mes iš Šiaulių atvažiavom, o paskui po mitingo Čiurlionio meno mokykloje prie manęs pristatė rusų kalbos mokytoją, kuri mane auklėjo, atkalbinėjo, kad nereikia būti nacionalistu, kad tau blogai baigsis“, – pasakoja 1987 m. mitingo dalyvis Gintautas Lukošaitis.

Net ir gerus darbus po mitingo praradę ir gąsdinti jo dalyviai sako niekada nesigailėję, kad prieš 25 metus dalyvavo mitinge, kuriame pirmą kartą viešai pasakyta, kad Lietuva nori laivės nuo sovietų.

Lietuvos valstybė tinkamai neįvertino prieš 25 metus prie A.Mickevičiaus paminklo Vilniuje susirinkusių ir viešai apie būtinybę atkurti Lietuvos laisvę pareiškusių žmonių nuopelnų, teigia parlamentaras, buvęs istorinio mitingo dalyvis Petras Gražulis.

„Valstybė skolinga šiems žmonėms už jų begalinę drąsą“, - ketvirtadienį istorinio mitingo minėjime prie A.Mickevičiaus paminklo sakė P.Gražulis.

Jis teigė dabar pasigendąs tų žmonių, kurie prieš 25 metus nepabijojo pasipriešinti okupacinei valdžiai, įvairiuose valdžios postuose.

„Šiandien tuos žmones norėčiau matyti kaip aukštus pareigūnus savivaldybėse ir kitose valdžios institucijose, o kokia jų socialinė būklė? Ar jie yra įvertinti?“ - retoriškai klausė P.Gražulis.

Pasak jo, socialinio teisingumo šiuo metu nėra.

Mitingo minėjime kalbėjęs buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Kronkaitis apgailestavo šiandien matąs Lietuvą kaip niekada susiskaldžiusią. Jo teigimu, Lietuvos priešai išnaudoja visas žmonių silpnybes, o tam reikėtų atsispirti.

Buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas europarlamentaras Vytautas Landsbergis taip pat teigė matąs daug negerovių. Kaip į vieną iš jų jis atkreipė dėmesį į valstybės sienos apsaugą ir priminė neseniai įvykusį incidentą, kai švedų lėktuvas, neturėdamas leidimo, kirto Lietuvos sieną ir įskrido į Baltarusiją bei atgal.

V.Landsbergis kritikavo, kad šis incidentas iki šiol neįvertintas tinkamai ir kad nesusirūpinta valstybės sienos apsauga.

„Mes to nematėme, o kokią „mešką“ jie galėjo numesti - juokus krečiame“, - sakė jis.

Ketvirtadienį prie A.Mickevičiaus paminklo surengtame pirmo viešo antisovietinio mitingo, vykusio čia prieš 25 metus, minėjime dalyvavo apie 200 žmonių.

1987 metų rugpjūčio 23 dieną Lietuvą sudrebinusį mitingą Vilniuje, prie poeto A.Mickevičiaus paminklo, surengė Lietuvos laisvės lyga. Mitinge pirmą kartą viešai prabilta apie vadinamąjį Molotovo ir Ribentropo paktą bei jo slaptuosius protokolus, kuriais 1939 metais dviejų agresyvių valstybių diktatoriai – Hitleris ir Stalinas – pasidalijo Rytų ir Vidurio Europos šalis į įtakos sferas.

Tuomet mitingo dalyviai pasmerkė šį gėdingą sandėrį ir jo padarinius Lietuvos valstybingumui, reikalavo pakto pasekmių likvidavimo, laisvės Lietuvai.

Praėjus dvejiems metams tą pačią dieną 2 mln. lietuvių, latvių, estų išėjo į Baltijos kelią, pademonstruodami tvirtą ryžtą būti laisvi.