V.Sinkevičius: R.Pakso galimybės kandidatuoti rinkimuose priklauso tik nuo KT

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininko Rolando Pakso galimybės kandidatuoti artėjančiuose Seimo rinkimuose priklausys tik nuo Konstitucinio Teismo sprendimo. Tokios nuomonės laikosi Mykolo Romerio universiteto profesorius, konstitucinės teisės specialistas Vytautas Sinkevičius. Teismas turi atsakyti į klausimą, ar Seimo rinkimų įstatymo nuostata, pagal kurią apkaltos metu pašalinti politikai į Seimą kandidatuoti negali tik ketverius metus, neprieštarauja Konstitucijai.

Jo tvirtinimu, net jei Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) įregistruotų R. Paksą kandidatu, jo karjera Seime vis tiek priklausytų nuo Konstitucinio Teismo sprendimo.

„Jeigu VRK, nelaukdama Konstitucinio Teismo sprendimo, įregistruotų R. Paksą kandidatu, tai viskas priklausys tik nuo Konstitucinio Teismo sprendimo. Jeigu sprendimas bus nepalankus, tai toks asmuo negalės būti renkamas. Mums reikia tiesiog palaukti sprendimo“, - sakė profesorius.

Trečiadienį „tvarkiečiai“ VRK pateikė pareiškinius dokumentus, tačiau Komisija priimti sprendimui – registruoti R. Paksą kandidatu ar ne – turi 10 dienų.

Pateikė pareiškinius dokumentus

Ketvirtadienį Konstitucinis Teismas pradės nagrinėti Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar Seimo rinkimų įstatymas, sudaręs sąlygas R. Paksui kandidatuoti Seimo rinkimuose, neprieštarauja Konstitucijai.

Trečiadienį „Tvarka ir teisingumas“ VRK pateikė pareiškinius dokumentus, o sprendimą dėl kandidatų registravimo arba atsisakymo registruoti, VRK privalo priimti ne vėliau nei per 10 dienų.

„Tvarka ir teisingumas“ rinkimuose kelia 71 kandidatą vienmandatėse apygardose bei 141 kandidato sąrašą daugiamandatėje apygardoje – jame pirmuoju numeriu įrašytas R. Paksas.

„Rinkimų procesas nebus pasibaigęs, čia tik proceso pradžia, todėl turės būti paklūstama Konstitucinio Teismo sprendimui. Jeigu Konstitucinis Teismas nutars, kad R. Paksas negali (kandidatuoti – DELFI), tai registracija bus panaikinta ir viskas. Ir jis tokiu atveju negalėtų būti renkamas“, - teigė Mykolo Romerio universiteto profesorius.

Z.Vaigauskas: tikimės, kad per 10 dienų KT priims sprendimą

VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas aiškina, kad Komisija prieš registruodama R. Paksą kandidatu tikisi sulaukti Konstitucinio Teismo nuomonės. Jeigu per 10 dienų Konstitucinis Teismas nespėtų, tuomet VRK spręstų, ar gali pratęsti šį terminą, ar ne.

„Mes tikimės, kad Konstitucinio teismo sprendimo bus, ko gero, ankstesnis negu VRK sprendimas. Jeigu VRK reikės priimti sprendimą, kol dar nebus Konstitucinio Teismo sprendimo, tai, be jokios abejonės, teisinio tikrumo principas turbūt mus įpareigoja arba luktelėti to Konstitucinio Teismo sprendimo, arba Komisijos nariai nuspręs priimti kokį kitą sprendimą. Kitas variantas – mes pagal įstatymas turime kraštutinę datą, vėliau dėl registracijos sprendimų negalim priimti, tai yra rugsėjo 13 d.“, - žurnalistams trečiadienį sakė VRK pirmininkas.

Z. Vaigausko teigimu, yra ir dar vienas sprendimo būdas: VRK priima kandidato netenkinantį sprendimą, kandidatas kreipiasi į teismą ir teismas galutinai nusprendžia, ar R. Paksas gali būti registruojamas kandidatu, ar ne. Per šį procesą Konstitucinio Teismo sprendimas tikrai turėtų būti paskelbtas.

„Į teismą gali kreiptis tie, kurie nesutinka su VRK sprendimu – politinė partija ar kandidatas“, - teigė Komisijos pirmininkas.

R.Paksas: šiuo metu galioja įstatymas, kuris leidžia man būti kandidatu

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas R. Paksas teigia nematąs priežasčių, kodėl VRK negalėtų registruoti jo kandidatūros, mat šiuo metu galioja esamas Seimo rinkimų įstatymas, kuris nurodo, jog būti kandidatais į Seimą gali ir apkaltos proceso tvarka iš pareigų pašalinti asmenys, jei nuo nušalinimo yra praėję ketveri metai.

„Tai šiandien yra taip. Kaip Juodojo kaspino dieną pasakys Konstitucinis Teismas, manau, tada ir pakalbėsim“, - teigė R. Paksas, turėdamas mintyse, kad Konstitucinis Teismas ketvirtadienį, rugpjūčio 23 d., kai minimas Molotovo-Ribbentropo paktas, pradės nagrinėti dalies parlamentarų kreipimąsi dėl Seimo rinkimų įstatymo atitikties Konstitucijai.

„Šiuo metu niekas teisiškai netrukdo registruoti manęs kandidatu“, - teigė R. Paksas.

Paklaustas, ar tikisi, kad VRK jį kandidatu registruos anksčiau nei Konstitucinis Teismas priims sprendimą, „tvarkiečių“ lyderis sakė negalįs atskleisti savo planų viešai, kad juos žinotų jo oponentai.

EŽTT: neapskundžiamas draudimas kandidatuoti iki gyvos galvos – neproporcingas

DELFI primena, kad pernai sausį Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) paskelbė, jog Lietuvoje taikomas draudimas apkaltos proceso tvarka nušalintam prezidentui R. Paksui iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose yra neproporcingas ir neatitiko Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos protokolo straipsnio, užtikrinančio teisę į laisvus rinkimus.

Teismas pabrėžė, kad Lietuvos pozicija tokiu klausimu Europoje yra labiau išimtis nei taisyklė, o klausimas dėl proporcingumo kilo ne tik dėl to, kad draudimas būti renkamam Seimo nariu turėjo galioti visą politiko gyvenimą, bet ir dėl to, kad šis sprendimas negalėjo niekaip būti apskųstas, mat buvo įtvirtintas kaip konstitucinė doktrina.

R. Paksas iš prezidento pareigų Seimo sprendimu buvo pašalintas 2004 m. Jis buvo apkaltintas neteisėtai suteikęs pilietybę finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui, sąmoningai leidęs pastarajam suprasti, jog teisėsaugos institucijos atlieka jo veiksmų patikrinimą, bei siekęs įgyvendinti jam artimų asmenų privačių asmenų turtinius interesus.

Konstitucinis Teismas 2004 m. gegužės 25 d. paskelbė nutarimą, kuriuo konstatavo, jog Prezidento rinkimų įstatymo nuostata, leidžianti apkaltos proceso tvarka iš prezidento ar Seimo nario pareigų pašalintam asmeniui po penkerių metų vėl siekti būti išrinktu į prezidento postą, prieštarauja Konstitucijai.

Pasak Konstitucinio Teismo, „už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą iš Respublikos Prezidento pareigų pašalintas asmuo negali dar kartą prisiekti Tautai, nes visada kiltų ir niekada neišnyktų pagrįsta abejonė dėl jo vėl duodamos priesaikos tikrumo ir patikimumo“.

Suformavus tokią konstitucinę doktriną nuostata dėl neatšaukiamo ir visą gyvenimą trunkančio draudimo eiti pareigas, susijusias su priesaika Lietuvos Respublikai. Buvo įtraukta ir į Seimo rinkimų įstatymą.