„(Ši tema) reikalauja atsakymo pagal tarptautinius standartus iš Švedijos ir Lietuvos, tuo mes šiandien ir užsiimame“, - sakė A.Lukašenka, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.
„Jeigu tų atsakymų, pagal tarptautines normas, nebus, mes rasime adekvatų atsakymą į „pliušinius reikalus“, - pareiškė jis.
„Ir Lietuvoje tegu netupi kaip pelytės po šluota. Jie mums turi atsakyti, kodėl suteikė savo teritoriją sienos pažeidimui, - pabrėžė Baltarusijos prezidentas. - Kam, kam, o jau Lietuvai dėl to maža nepasirodys“.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija BNS ketvirtadienį teigė šio pareiškimo nekomentuojanti.
A.Lukašenka: diplomatinis skandalas su Švedija nesusijęs su "pliušiniu desantu
A.Lukašenka ragina nesieti diplomatinio konflikto tarp jo šalies ir Švedijos su vadinamuoju pliušiniu desantu.
"Kai kurie sieja šią problemą arba su pliušiniais meškinais, arba su drambliais. Tai visiškai skirtingi dalykai", - pareiškė žurnalistams ketvirtadienį A.Lukašenka per darbo kelionę į Gardino sritį.
"Prie šios problemos (diplomatinio konflikto su Švedija) buvo pridėti šie "pliušiniai reikaliukai". Bet tai kita tema, ir ji reikalauja atsakymo pagal tarptautines normas iš Švedijos ir Lietuvos, tą mes šiandien ir darome", - sakė prezidentas. Jeigu šių atsakymų pagal tarptautines normas nebus, mes surasime adekvatų sprendimą į "pliušinius reikalus",- pareiškė A.Lukašenka.
"Ir Lietuvoje tegu netupi kaip pelės po šluota. Jie mums turi atsakyti, kodėl suteikė savo teritoriją valstybinės sienos pažeidimui", - pabrėžė prezidentas. "Kam kam, o Lietuvai šiuo požiūriu maža nepasirodys", - pareiškė A.Lukašenka.
A.Lukašenka taip pat pareiškė, kad tiriant incidentą su Švedijos lėktuvu paaiškėjo, kad "tie, kurie rengė valstybinės sienos pažeidimą, dirbo drauge su Švedijos ambasada". "Mes turime to įrodymų, tyrėjai juos pateikė", - pabrėžė valstybės vadovas.
"Tegu ambasadorius (S.Erikssonas) neišsisukinėja, kad jis rūpinosi demokratijos gynimu pas mus. Mes dar išsiaiškinsime, kokį vaidmenį suvaidino buvusi Švedijos ambasada šiame incidente", - pridūrė jis.
Kalbėdamas apie "pliušinio desanto" organizatorius A.Lukašenka sakė: "Tegu meldžiasi Dievui, kad mūsų ramūs žmonės pasigailėjo šių skraidūnų. Tegu meldžiasi už priešlėktuvinę gynybą, pasieniečius, kurie juos užregistravo iš karto virš sienos ir pagailėjo".
"Matote, fanerinis lėktuvas", - pažymėjo prezidentas.
"O iš to išėjo skandalas. Bet tai buvo visų (tarptautinių) susitarimų pažeidimas", - pabrėžė Baltarusijos valstybės vadovas.
Švedijos viešųjų ryšių bendrovės atstovai paskelbė praeitą mėnesį neteisėtai įskridę į Baltarusijos oro erdvę ir numetę tūkstantį pliušinių meškiukų su mažyčiais parašiutais, prie kurių buvo pritvirtinti rašteliai, agituojantys už kalbos laisvę ir žmogaus teises.
Pranešama, kad lėktuvas į Baltarusiją įskrido iš Lietuvos.
Minskas pranešė, kad kreipėsi į Lietuvą ir Švediją prašydamos suteikti teisinę pagalbą tiriant galimą valstybinės sienos pažeidimą, kai liepos 4 dieną švedų pilotuojamas lengvasis lėktuvas kirto Lietuvos - Baltarusijos sieną.
Šis incidentas peraugo į diplomatinį konfliktą tarp Baltarusijos ir Švedijos. Minskas trečiadienį paskelbė atšaukiantis visus savo diplomatus iš Švedijos ir nurodė Stokholmui susigrąžinti visus savo diplomatinius darbuotojus iš Baltarusijos.
Iš pradžių Baltarusijos oficialiosios tarnybos kategoriškai paneigė buvus tokį skrydį.
Tačiau po incidento praėjus kiek mažiau nei mėnesiui, autoritariškai šalį valdantis prezidentas Aleksandras Lukašenka atleido oro pajėgų ir pasienio apsaugos vadus. Baltarusijos KGB iškėlė baudžiamąją bylą, dėl įtariamao bendrininkavimo su švedais sulaikė kelis Baltarusijos piliečius.
Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė ketvirtadienį pareiškė, kad Lietuva neturi jokių duomenų apie incidentą, susijusį su "pliušinių meškiukų" istorija Baltarusijoje, o Minsko teisinės pagalbos prašymas būtų svarstomas pagal galiojančius įstatymus.
Krašto apsaugos ministerija ketvirtadienį BNS pateiktoje pozicijoje teigiama, kad Karinės oro pajėgos (KOP) nefiksavo dviejų švedų pilotuojamo civilinio lėktuvo neteisėto skrydžio į Baltarusiją, kurio metu, kaip įtariama, kaimyninėje šalyje buvo išmesta tūkstantis pliušinių meškiukų, taip reiškiant paramą žodžio laisvei. KAM paskelbė, kad švedų lėktuvas Lietuvoje skraidė teisėtai.
"Švedijos lėktuvas buvo teisėtai Lietuvos oro erdvėje. Jis atskrido į Lietuvą iš vakaro minimiems įvykiams su pateiktu ir patvirtintu skrydžio planu iš Europos Sąjungos šalies. Liepos 4 dieną KOP niekaip nefiksavo Lietuvos-Baltarusijos sienos kirtimo atvejo, todėl po dingimo vėliau atsiradęs Švedijos lėktuvo pėdsakas radaro ekrane buvo traktuojamas kaip teisėtas jo buvimas Lietuvos oro erdvėje", - teigiama BNS atsiųstame ministerijos atsakyme.
Tuo metu kiek anksčiau ketvirtadienį Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas BNS sakė, kad svarstoma pradėti administracinę bylą Švedijos pilotų atžvilgiu.
"Jie yra identifikuoti jų prisipažinimais žiniasklaidoje. Formaliai mes tą (bylos kėlimo) klausimą dabar svarstome. Teoriškai įmanoma, praktiškai, manau, kad tokia byla pasibaigtų be rezultatų. Organizuojant administracinę bylą turime išsikviesti pas mus, jie turi atvykti, parašyti paaiškinimus, mes turime surašyti protokolą, jie turi jį pasirašyti, patvirtinti, kad sutinka. Nustatyti pusės metų terminai. Aš labai stipriai abejoju, ar jie atvyktų. Praeitų pusė metų ir tektų bylą nutraukti. Bet svarstome, gal ir inicijuosime pasitarę su teisininkais", - sakė A.Šumskas.
N.Maliukevičius: jei A.Lukašenka "pliušinius meškiukus" laiko grėsme, tai rodo, kad jo režimas braška per siūles
"Jei pliušiniai meškiukai yra grėsmė Baltarusijos valdžiai, tai turbūt A.Lukašenkos režimas per siūles braška. Iš tiesų žmonės Baltarusijoje susiduria su daug didesnėmis problemomis", - BNS sakė politikos ekspertas iš Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto.
Jis šią situaciją palygino su Rusijoje vykdomu merginų pankroko grupės "Pussy Riot" narių persekiojimu.
"Vladimiras Putinas ir A.Lukašenka rado didžiulį blogį, su kuo kovoti - "Pussy Riot" ir pliušinius meškiukus. Į tai būtų galima reaguoti atlaidžiai ar net su humoru, bet jų elgesys būdingas autoritariniams vadovams. Mums tai galbūt komiška, bet tragiška tiems, kurie su tuo susiduria", - sakė N.Maliukevičius.
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka ketvirtadienį pareiškė laukiąs atsakymų iš Lietuvos dėl švedų "pliušinių meškiukų" akcijos ir pagrasino, kad "Lietuvai dėl to maža nepasirodys".
Švedijos aktyvistai paskelbė praeitą mėnesį neteisėtai įskridę į Baltarusijos oro erdvę ir numetę šimtus pliušinių meškiukų su mažyčiais parašiutais, prie kurių buvo pritvirtinti rašteliai, agituojantys už kalbos laisvę ir žmogaus teises.
V.Jurkonis Baltarusijos režimo elgesį sieja su artėjančiais rinkimais
"Tokiomis provokacijomis ar kalbomis A.Lukašenka bando sukurti alternatyvų triukšmo foną, kad mažiau dėmesio būtų skiriama priešrinkiminimas procesams, žmogaus teisių suvaržymams, o kalbama apie šį incidentą, Švedijos ambasadoriaus išsiuntimą", - BNS ketvirtadienį sakė Rytų Europos studijų centro ekspertas V.Jurkonis.
Pasak politologo, šis atvejis vėl atskleidžia Europos Sąjungos (ES) pažeidžiamumą, nes ES neturi bendros strategijos Baltarusijos atžvilgiu. Jo manymu, jei ES nuspręs vėl atšaukti savo ambasadorius iš Minsko, Baltarusijos režimui tai gali tik pasitarnauti, nes rugsėjo 23 dienos rinkimai sulauktų dar mažiau dėmesio.
Baltarusijos prezidentas A.Lukašenka ketvirtadienį pareiškė laukiąs atsakymų iš Lietuvos dėl švedų "pliušinių meškiukų" akcijos ir pagrasino, kad "Lietuvai dėl to maža nepasirodys".
"Ir Lietuvoje tegu netupi kaip pelytės po šluota. Jie mums turi atsakyti, kodėl suteikė savo teritoriją sienos pažeidimui. Kam, kam, o jau Lietuvai dėl to maža nepasirodys", - sakė Baltarusijos prezidentas.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir Prezidentūra BNS ketvirtadienį teigė šio pareiškimo nekomentuojančios.
Švedijos viešųjų ryšių bendrovės atstovai paskelbė praėjusį mėnesį neteisėtai įskridę į Baltarusijos oro erdvę ir numetę tūkstantį pliušinių meškiukų su mažyčiais parašiutais, prie kurių buvo pritvirtinti rašteliai, agituojantys už kalbos laisvę ir žmogaus teises.
Ekspertas: Lietuvai būtina ištirti "meškiukų desantą"
"Meškiukų desantas kaip viešųjų ryšių akcija - klasikinė, išradinga, tobula, turi įeiti į visus vadovėlius. Klausimas - ar viešieji ryšiai, kai jie daromi svetimos valstybės teritorijoje, numanomai pažeidžiant tam tikrus vienos ar kelių valstybių teisės aktus, turėtų būti idealizuojami?", - BNS ketvirtadienį sakė A.Matonis.
Jis pažymėjo, kad ne 100 procentų kontroliuojamos Lietuvos oro erdvės yra seniai žinoma problema, o jos opumą pabrėžė Valerijaus Trojanovo skrydis dar 2005 metais, kuomet Rusijos naikintuvas sudužo Lietuvos teritorijoje.
"Civiliniai oro kontrolieriai tikriausiai mato kitokį vaizdą nei kariniai oro kontrolieriai, ir tai, kad sistemos tarpusavy nesudera 100 procentų sudaro galimybes nekontroliuojamiems mažų orlaivių skrydžiams pasienio teritorijose ir kertant valstybės sienos ribas. Čia yra sena problema", - sakė jis.
Anot jo, ši švedų viešųjų ryšių akcija pastatė Lietuvą į dviprasmišką poziciją. Jis klausė, kiek Lietuva gali remti šią akciją, kuri yra sąmoningai neteisėta. Kaip vieną iš problemų liepos 4 dieną įvykdyto skrydžio kontekste jis įvardijo ir Lietuvos "valstybinį atsaką į įvykusį faktą".
Pasak jo, Lietuva kol kas į teisės aktų pažeidimą - judėjimo oro erdvėje taisyklių pažeidimą, sienos kirtimą ten ir atgal - reaguoja dvejopai. Civilinės aviacijos administracija ketvirtadienį pranešė svarstanti kelti administracinę bylą dėl pažeidimo. Tuo metu, kaip pažymėjo A.Matonis, krašto apsaugos sistema, sprendžiant iš krašto apsaugos ministrės komentarų, "nepripažįsta tokio incidento išvis buvus".
"Aš manau, kad tai labai pavojinga situacija, nes akivaizdžių faktų neigimas sukelia abejonių krašto apsaugos sistema. Antra - nereagavimas teisinėmis priemonėmis į pažeidimą, padarytą mūsų teritorijoje leidžia mūsų kaimynams, oponentams manyti, kad jiems tikriausiai tas irgi gali būti leista. Kas gali paneigti, kad paskatinti tokio nihilizmo į Lietuvos teritoriją neatskris maži arba dideli lėktuvėliai ir nepabarstys kokių nors dalykų?", - klausė jis.
Krašto apsaugos komunikaciją vadinamojo "meškiukų desanto" kontekste jis pavadino "mįslinga".
"Ar tokia komunikacija skirta apsaugoti institucijos prestižą? Tuomet tokia komunikacija gali būti iš dalies sėkminga. Jie sako, kad oro erdvės pažeidimas nefiksuotas, galbūt pagal tam tikrą karinį supratimą arba karinėmis priemonėmis tas oro erdvės pažeidimas nefiksuotas. Tai gali atitikti tiesą. Tačiau kadangi krašto apsaugos sistema nėra pavienė, o mūsų valstybės valdymo dalis, tai klausimas, kiek tokia komunikacija suderinta su kitomis institucijomis. Jeigu ji nesuderinta, tai blogai, jei suderinta ir tokia pozicija atstovauja valstybės poziciją, tai negi mes bandome išgirsti iš valstybės atstovų lūpų, kad nebuvo fakto, kuris buvo?", - kalbėjo ekspertas.
Ketvirtadienį autoritariniams Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai grasinamai prabilus apie incidento pasekmes A.Matonis teigė, kad Lietuvai vis dėlto derėtų reaguoti į liepos 4 skrydį.
"Aš manau mes turime apsispręsti ko siekiame - šaltos taikos ar šaltojo karo? Manau, šaltajam karui mes nesame pasiruošę, kad galėtume pasiūlyti ką nors mainais tokios retorikos lygmenyje. O šaltajai taikai palaikyti būtinas tam tikras Lietuvos valstybės reagavimas į įvykusį faktą. Bent jau tyrimas, nesakau, kad viešas, bet pakankamai kompetentingas, kad savo atsakymus pateiktų trys tiesiogiai susijusios institucijos - KAM, CAA ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Išvados parodytų, kas čia kaltas", - teigė ekspertas.
Jis pažymėjo, kad nustačius švedų pilotų kaltę Lietuva galėtų pareikalauti atsakomybės už skrydžio taisyklių pažeidimą.
"O jei yra kitos valstybės piliečių atlikti tam tikri veiksmai, aš manau, kaip švedai galėtų pareikalauti lietuvių atsakomybės už kokį nors taisyklių nesilaikymą, taip ir Lietuva gali to pareikalauti", - kalbėjo A.Matonis.
Švedijos viešųjų ryšių bendrovės atstovai paskelbė liepos pradžioje neteisėtai įskridę į Baltarusijos oro erdvę ir numetę tūkstantį pliušinių meškiukų su mažyčiais parašiutais, prie kurių buvo pritvirtinti rašteliai, agituojantys už kalbos laisvę ir žmogaus teises.