Kad senka Nemunas, šalies hidrologai sako pastebėję dar liepos viduryje. Praėjusias kelias dienas vanduo upėje esą nustojo kristi, tačiau nė kiek ir nepakilo.
„Sekmadienį ir pirmadienį buvo užfiksuotas vandens debetas, mažesnis už gamtosauginį – nežymiai, apie 1 kubą, tačiau buvo stichinis gamtos reiškinys, t.y. pasiektas gamtosauginis vandens debetas“, – sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Juozas Šimkus.
Vidaus vandens kelių direkcijos darbuotojai taip pat sako, kad dar nėra regėję tokio seklaus Nemuno. Kritęs upės vandens lygis esą trukdo išgabenti dumblą iš Nemuno salos, stabdo pramoginę ir krovinių laivybą.
„7 centimetrai – Nemune žemesnis lygis negu per paskutinius 10 metų kada nors buvęs. O aukštutinėje dalyje, aukščiau HES`o, kaip jau minėjau, 30 centimetrų. Jie turi labai didelės įtakos laivybai“, – teigia Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Gintautas Labanauskas.
Specialistai sako įtariantys, kad vandens lygis upėje nukrito dėl žmonių veiklos statant Gardino hidroelektrinę Baltarusijoje, tačiau oficialių duomenų apie tai kol kas nėra.
„Mes internete pasiieškoję suradom, kad Baltarusijoje, aukščiau Gardino, Baltarusija stato hidroelektrinę ir šiuo metu pradėjo pildyti vandens saugyklas, taigi prilaiko dalį Nemune tekančio vandens ir pas mus atiteka jo tiesiog mažiau“, – įtaria J. Šimkus.
„Informuosim Aplinkos ministeriją apie Nemune ties Druskininkais žemą vandens lygį, apie pasiektą gamtosauginį debetą ir prašysim, kad kreiptųsi į Baltarusiją dėl visos reikalingos informacijos, dėl kokių priežasčių tai atsitiko“, – sako Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus vedėjas Gintautas Sabas.
Pasak aplinkosaugininko, paskutinį kartą toks žemas vandens lygis buvo užfiksuotas 2006 metais Neryje ties Vilniumi. Tada taip pat buvo kreiptasi į Baltarusiją, kad vanduo būtų naudojamas racionaliau. Tačiau tada šalyje buvo sausra. O šią vasarą drėgmės pakanka ir visų upių, išskyrus Nemuno, vandens lygis yra vidutinis.