Šią savaitę Rusijos finansų ministerija paskelbė 2013 metų biudžeto išlaidų atskiroms sritims planą, pagal kurį išlaidas gynybai lyginant su šiais metais Rusija planuoja didinti 25 procentais.
"Atkreipsiu dėmesį, kad tas didėjimas vyksta kasmet praktiškai visą dešimtmetį. Karinis biudžetas praktiškai kiekvienais metais didinamas po 20-30 procentų. Be abejonės tokiais tempais didinant karinį biudžetą visada kyla klausimas, kam tos lėšos yra skiriamos. Šiuo atveju tai, be abejonės, pajėgų perginklavimas - visa tai mes matome ir Kaliningrado srityje", - BNS sakė Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas konservatorius Arvydas Anušauskas.
"Kita vertus, negaliu nepaminėti vieno santykio skirtumo. Kai Lietuva numato savo gynybos išlaidas, jos atitinkamai vienam gyventojui yra penkis kartus mažesnės negu Rusijos. Galima labai nesunkiai suskaičiuoti - įsivaizduokit, jei Lietuva iš socialinio, sveikatos apsaugos biudžeto ir visų kitų programų išimtų 3,5 mlrd. litų. Tai atitinkamai veikia visų gyventojų gerbūvį. Galima tik užjausti Rusijos gyventojus, nes galimų imperinių tradicijų tęsimas vienoje srityje jiems atsiliepia gerokai skaudžiau", - teigė Seimo narys.
Pasak jo, Lietuva turi turėti omenyje, kad Rusijai tokiais tempais didinant karines išlaidas ir ginkluojant kariuomenę po dešimtmečio Lietuvos kaimynystėje atsiras modernia ginkluote apginkluota ir gerai materialiai aprūpinta karinė grupuotė.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad mažėja ir Rusijos karinio biudžeto skaidrumas.
"Anksčiau buvo įslaptinama apie trečdalis, dabar nebus žinoma apie pusės karinių išlaidų panaudojimą. Skaidrumo mažėjimas liudija, kad valdžia elgiasi taip, kaip nori. Rusijos parlamentas turės vis mažesnes galimybes kontroliuoti išlaidų panaudojimą, o tai gali vesti prie oligarchinių schemų", - teigė NSGK vadovas.
Remiantis Rusijos finansų ministerijos duomenimis, nors gynybos finansavimą planuojama didinti, biudžeto išlaidos socialiniam šios šalies gyventojų aprūpinimui mažės.
"Čia, be abejo, Rusijos vidaus reikalas, bet, manau, kiekvienas tos šalies pilietis, dėdamas savo pajamas į valstybės socialinės apsaugos sritį, gali pagalvoti, ko jis netenka ir ką jis gauna", - sakė A.Anušauskas.
Seimo NSGK narys opozicinės socialdemokratų partijos atstovas, buvęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas BNS sakė, jog nerimauti verčia tai, kad Rusija turėdama problemų socialinėje sferoje renkasi leisti pinigus ginklams.
"Rusijos karinio biudžeto augimas, man atrodo, šiek tiek kelia nerimą aplinkinėms valstybėms, kad esant daugeliui socialinių problemų jie vis dėlto apsisprendė finansuoti gynybą. Kita vertus, tie motyvai, dėl ko sako, kad ji nori finansuoti (gynybą) - atseit NATO grėsmę mato - neatitinka tikrovės. Priešraketinis skydas, kurį kuria NATO valstybės yra nukreiptas ne prieš Rusiją, prieš galimas grėsmes iš mažiau prognozuojamų valstybių. Rusijai tai yra aiškiai deklaruota, bet naujasis prezidentas (Vladimiras Putinas - BNS) turi tokių ambicijų, tai čia jų sprendimas", - sakė J.Olekas.
Paklaustas, ar Rusijos karinių išlaidų didėjime mato grėsmę Lietuvai, jis sakė, kad šiuo metu Lietuva yra "kaip niekad saugi būdama NATO nare".
J.Olekas, kad socialdemokratai yra prisijungę prie NATO viršūnių susitikimo išvakarėse pasirašyto partijų susitarimo, kuriame numatoma nuosekliai, bet atsižvelgiant į šalies finansines galimybes, didinti išlaidas gynybai.
Gegužę Čikagoje vykusiame NATO viršūnių susitikime prezidentė Dalia Grybauskaitė įspėjo NATO partnerius dėl Rusijos Kaliningrado srities militarizavimo.
Birželį Nidoje vykusiame susitikime Baltijos valstybių parlamentų Užsienio reikalų komitetai pareiškė, jog Rusijos valdžios atstovų pasisakymai apie karinių galių stiprinimą kelia vis didesnį kaimyninių šalių nerimą.