Tokie duomenys paaiškėjo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ birželio mėnesį atlikus Lietuvos gyventojų apklausą.

Remiantis birželio mėnesio duomenimis, A. Butkevičių ministro pirmininko poste norėtų matyti 16,2 proc. žmonių, I. Degutienę – 15,7 proc., V. Uspaskichą – 14,4 proc. Gegužės mėnesį rinkėjų nuotaikos buvo kiek kitokios: I. Degutienę palaikė 15,9 proc. gyventojų, A. Butkevičių – 14,5 proc., V. Uspaskichą – 13,3 proc.

V. Uspaskichas geidžiamiausiu premjeru buvo balandžio mėnesį, kai premjero pareigas jam būtų patikėję 16,6 proc. respondentų.

A.Kubiliaus ir A.Zuoko populiarumas vienodas

A. Butkevičius, I. Degutienė ir V. Uspaskichas beveik kiekvieną mėnesį populiarumu konkuruoja tarpusavyje, tuo tarpu kiti galimi kandidatai į premjerus nuo šių trijų politikų atsilieka.

Pavyzdžiui, partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininką, europarlamentarą Rolandą Paksą ministro pirmininko poste norėtų matyti 7,6 proc. žmonių, dabartinį premjerą, konservatorių Andrių Kubilių ir Vilniaus merą Artūrą Zuoką – po 4,9 proc. gyventojų.

A. Kubilius ir A. Zuokas potencialių premjerų sąraše dalijasi 5-6-ą vietas.

Liberalų sąjūdžio pirmininko Eligijaus Masiulio kandidatūra į Vyriausybės vadovus būtų priimtina 4,6 proc. respondentų, socialdemokratų europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės – 3 proc., partijos „Tvarka ir teisingumas“ politiko Valentino Mazuronio – 2,7 proc., finansų ministrės Ingridos Šimonytės – 2,5 proc.

Jūsų nuomone, kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų užimti ministro pirmininko pareigas? (proc.) TOP 10

Birželis

2012

Gegužė

2012

pokytis

1.

A.Butkevičius

16,1

14,5

+1,6

2.

I.Degutienė

15,7

15,9

-0,2

3.

V.Uspaskichas

14,4

13,3

+1,1

4.

R.Paksas

7,6

5,1

+2,5

5-6.

A.Kubilius

4,9

4,9

0

5-6.

A.Zuokas

4,9

4,4

+0,5

7.

E.Masiulis

4,6

2,4

+2,2

8.

V.Blinkevičiūtė

3,0

2,5

+0,5

9.

V. Mazuronis

2,7

3,5

-0,8

10.

I.Šimonytė

2,5

2,2

+0,3

V.Dumbliauskas: A.Butkevičiaus populiarėjimas, nereiškia I.Degutienės nepopuliarumo

Mykolo Romerio universiteto docentas Vytautas Dumbliauskas teigia, kad A. Butkevičiaus populiarumo augimas yra gana dėsningas, nes jis vadovauja opozicinei partijai, kurios populiarumas taip pat didelis, vaisius taip pat gali duoti darbas prieš rinkimus bei susitikimai su rinkėjais.

„Kiek esu girdėjęs, A. Butkevičius daug važinėja po Lietuvą, susitikinėja su žmonėmis ir vietos verslininkais“, - svarstė politologas.

Jo teigimu, A. Butkevičiaus situaciją gerina faktas, jog populiari politikė I. Degutienė priklauso „nueinančiai“ partijai, tai yra Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams. Kadangi dauguma Lietuvos gyventojų konservatorių vadovaujamos vyriausybės veiklą vertina neigiamai arba greičiau neigiamai, tai natūraliai gali atsiliepti I. Degutienės populiarumui.

Vytautas Dumbliauskas
„Galbūt jai šiek tiek pakenkė „Snoro“ istorija ir abejonės dėl sūnaus, bet konservatorių elektoratas yra drausmingas, o pati I. Degutienė kaip politikė atrodo „šilta“. Manau, kad jos smuktelėjimas į antrą vietą reikšmės neturi, vis tiek ji yra aukštai. Tačiau reikia neužmiršti, kad ji priklauso partijai, nueinančiai nuo valdžios“, - svarstė V. Dumbliauskas.

Paklaustas, kodėl, jo nuomone, mažėja V. Uspaskicho populiarumas, politologas teigė manantis, jog dauguma žmonių puikiai supranta, kad savo mentalitetu Darbo partijos lyderis nėra tikras politikas, o išliko labiau verslininkas – tad tikėtis, jog jis gebėtų vadovauti vyriausybei ir paisyti viešo intereso, nelabai verta.

V. Dumbliauskas taip pat sako manąs, kad visuomenė galėjo išgirsti prezidentės Dalios Grybauskaitės teiginį, jog norėdama užimti svarbius postus Vyriausybėje po rinkimų Darbo partija neturėtų taip atvirai vilkinti vadinamosios juodosios buhalterijos bylos.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų birželio 15-22 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1008 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.