Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba konstatavo, kad ortopedijos techninių priemonių gamintojai sudarė draudžiamus susitarimus dėl apdraustiesiems iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuojamų ortopedijos techninių priemonių kainų, gamybos kiekių, bei siekė pasidalinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, skirtas šių priemonių kompensavimui.
Dėl šių susitarimų buvo neracionaliai panaudojamos biudžeto lėšos, prastėjo pacientų aprūpinimas, jie turėjo mokėti didesnes priemokas už dalinai kompensuojamas ortopedijos technines priemones, konkurenciją ribojantys susitarimai lėmė ir žemesnę priemonių kokybę.
Savo ruožtu VLK neužtikrino konkurencijos tarp įmonių, todėl buvo pripažinta pažeidusia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) galutine ir neskundžiama nutartimi pripažino, kad Konkurencijos tarybos sprendimas skirti baudas Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociacijai ir devynioms ortopedijos technines priemones gaminančioms įmonėms, sudariusioms kartelinį susitarimą, yra teisėtas.
Įsiteisėjus LVAT sprendimui, pagal Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį Sveikatos apsaugos ministerija atliko valstybės tarnautojų tarnybinio nusižengimo tyrimą.
Komisija, išnagrinėjusi tarnybinės atsakomybės atsiradimo sąlygas ir įvertinusi VLK direktoriaus Algio Sasnausko veiksmus, konstatavo, kad tarnybinio nusižengimo, susijusio su Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimu jis nepadarė. Tačiau, konstatavus, kad tarnybinį nusižengimą padarė VLK direktoriaus pavaduotojas valdymui ir darbo organizavimui, tiesiogiai atsakingas už kompensuojamųjų ortopedijos technikos priemonių aprūpinimo procesus reguliuojančių teisės aktų nuostatų taikymą, aiškinimą ir įgyvendinimą Vytautas Kriauza. Jam skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
VLK direktoriui A.Sasnauskui tarnybinė nuobauda – papeikimas – šių metų birželį skirta už aplaidumą formuojant 2010 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervą bei disponuojant rezervo lėšomis.
BNS praneša, kad prokurorai ikiteisminį tyrimą dėl PSDF rezervo formavimo balandžio pabaigoje nutraukė, tačiau rekomendavo šioje istorijoje įvertinti VLK darbuotojų tarnybinę atsakomybę. Tai ir buvo padaryta.
Valstybės kontrolė pernai balandį sukritikavo VLK, kad ji viršplaninių lėšų nenaudojo suteiktų paslaugų visai vertei apmokėti, o sudarė terminuotųjų indėlių sutartis. Reaguodamas į Valstybės kontrolės išvadas sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys tuomet kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas įvertinti, ar VLK vadovų veiksmuose nebūta piktnaudžiavimo. Generalinė prokuratūra medžiagą buvo perdavusi korupcinio pobūdžio nusikaltimus tiriančiai STT, tačiau ji savo ruožtu nusprendė, kad pradėti ikiteisminį tyrimą nėra pagrindo.
A.Sasnaukas vienoje tebesitęsiančioje teismą jau pasiekusioje byloje yra kaltinamas piktnaudžiavimu. Vilniaus apygardos teismui perduota nagrinėti byla dėl piktnaudžiavimo VLK vykdant intelektualinės saugos paslaugų pirkimus.
Kartu su A.Sasnausku teisiami keturi fiziniais asmenys ir vienas juridinis asmuo - bendrovė „Gelsauga".
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi ikiteisminį tyrimą, teigia, kad A.Sasnauskas susitarė su bendrovės „Gelsauga" apsaugos ekspertu Robertu Janicku ir pavedė savo pavaldiniams – VLK Informacinių technologijų departamento direktoriui Justinui Vyšniauskui, to paties departamento Informacinės sistemos eksploatavimo skyriaus vedėjui Mindaugui Zlatarinskui ir VLK Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjui Vytui Sinkevičiui - organizuoti pirkimo procedūras taip, kad būtų sudarytos sąlygos nugalėtoju pripažinti bendrovę "Gelsauga".
Bendrovės darbuotojas kaltinamas dėl padėjimo piktnaudžiauti, dokumento suklastojimo. Šių nusikalstamų veikų padarymu kaltinama bendrovė „Gelsauga“.
A.Sasnauskas šioje byloje jam pareikštus kaltinimus atmeta.