Pagėgių bendruomenės dešimtmetis
Nors Pagėgių bendruomenės asociacija įregistruota 2001-ųju lapkričio mėnesį, šio miestelio aktyvistai jos dešimtmetį nutarė minėti ne vienu renginiu, o visus metus. Pagrindinis minėjimas buvo suplanuotas liepos 6-ąją, Lietuvos valstybės dieną.
Tradicija Lietuvos didžiojo kunigaikščio Mindaugo karūnavimo dieną paminėti dviračiu žygiu iš Pagėgių į Rambyno kalną gimė 2010 m. liepos 6-ąją. Pasipuošę dviračius trispalvėmis vėliavomis ir kita tautiška atributika bendruomenės aktyvistai nuvažiuoja ant Rambyno kalno, kur ta proga vyksta koncertai, viktorinos, rašomi linkėjimai Lietuvai.
Šiemet ant Rambyno kalno vyksta išskirtinė programa, joje kartu su Pagėgių savivaldybės vadovais dalyvaus ir svečiai iš Rusijos, Lenkijos, Kaliningrado srityje gyvenančių lietuvių bendruomenės atstovai, rodomas režisierės Eglės Grigalaitytės sukurtas muzikinis spektaklis „Algirdas“, skirtas paminėti nepelnytai užmirštai Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Algirdo pergalei 1362 m. (kitais duomenimis, 1363 m.) prie Mėlynųjų Vandenų (pietinio Bugo intako) – vieną reikšmingiausių XIV amžiaus Europos įvykių, sustabdžiusių totorių Aukso ordos slinktį į Europą. Jei ne ta pergalė, gal Lietuva būtų musulmoniška ir nebūtų net progos prisiminti Mindaugo karūnavimo dieną 1253-aisiais...
Knygelės „Čia mano ir Tavo Pagėgiai“ pristatymas
Dar vienas Lietuvos valstybės dienos minėjimo ant Rambyno kalno akcentas - Pagėgių bendruomenės gyvavimo dešimtmečiui skirtos knygelės „Čia mano ir Tavo Pagėgiai“ pristatymas.
Joje pasakojama apie visus tradicinius bendruomenės renginius. Futbolo turnyras Pagėgių bendruomenės taurei laimėti, kurį tradiciškai vainikuoja lietuviškų didžkukulių balius, pernai minėjo 10 metų jubiliejų. Trijų karalių eitynės miestelyje – su bendruomenės gimimu susijusi šventė, taip pat gyvuoja nuo 2002-ųjų.
Asociacija Pagėgių bendruomenė pirmoji šiame krašte pradėjo minėti Tarptautinę šeimų dieną gegužės 15-ąją, sukvietusi krašto bendruomenes į Šeimų spartakiadą ir tai daro kasmet.
Visus šio krašto žmones rugsėjo pabaigoje sukviečia šventė „Pagėgiai laiko labirintuose“. Pagėgių bendruomenė garsėja ir Kalėdų senelių simpoziumu. Kasmet būrys asociacijos narių tampa Kalėdų seneliais ir lankosi žmonių suėjimo vietose: mokykloje, vaikų darželyje, seniūnijoje, parduotuvėse, ir būtinai senelių namuose, kur išrėžia sveikinimo kalbas, linkėjimus. 2008-aisiais tai darė 8 Kalėdų seneliai, 2009-aisiais – 9, 2010-aisiais – 10. Tikimasi, kad 2100-aisiais tai darys 100 Kalėdų senelių.
„...Čia mano ir Tavo Pagėgiai/, kitų aš namų neturiu./ Žinau, be manęs jie bejėgiai/ todėl jų apleist negaliu“, - šie Pagėgių bendruomenės narės Linos Ambarcumian žodžiai labai taikliai nusako nedidelių bendruomenių atstovų ryšį su savo gimtine.
Daug įvairių renginių
Dauguma šalies bendruomenių atstovai Lietuvos didžiojo kunigaikščio Mindaugo karūnavimo dieną paminėjo susirinkę į gražesnę ir reikšmingesnę savo gyvenvietės ar kaimo vietą kartu su viso pasaulio lietuviais sugiedoti Tautinę giesmę.
Nors tądien Lietuvos kaimuose ir miesteliuose renginių buvo labai įvairių. Štai Kalvarijoje prie Nepriklausomybės paminklo vaikai piešė savo Tėvynę, Garliavos bažnyčioje po šv. Mišių vyko poezijos spektaklis, Kėdainių Rotušės aikštėje – Gudžiūnų kultūros centro spektaklis „Dievdirbio sapnas“, Lazdijų r. ant Rudaminos piliakalnio – šio kaimo kultūros centro dramos kolektyvo atliekamos scenos iš J.Grušo dramos „Barbora Radvilaitė“, Žemaičio aikštėje Raseiniuose– netradicinio folkloro grupės „Kitava“ koncertas, Saldutiškyje – gatvės krepšinio turnyras, Merkinės piliakalnio papėdėje - vakaronė...
O bendruomenių renginiai skirti Lietuvos valstybės dienai tęsis visą ilgąjį savaitgalį.
Šakių rajono kaimo bendruomenės į šventę „Kartu mes galime daug“ susitiks ne penktadienį, o šeštadienį, liepos 7 –ąją. Po teatralizuoto bendruomenių prisistatymo bus krikštijamos naujos bendruomenės, vyks konkursas „Buvo gera gaspadinė“ su vietinių produktų pristatymu ir degustacija, madų šou, saviveiklininkų koncertai, varžytuvės „Stiprūs, vikrūs, gražūs“. Kaip ir kiekviename tokiame renginyje bus ir apdovanojimų, vakaronė.
Štai Elektrėnų savivaldybės Semeliškių miestelio Strėvos kaimo bendruomenės aktyvistai liepos 6-ąją vakare prie mokyklos sugiedoję Tautinę giesmę, liepos 8-ąją rinksis į bendruomenės namus susitikti su Birute Kurgoniene. Ši Rytų Lietuvos visuomenės, kultūros ir politikos veikėja, Vilniaus apskrities kultūros centro vadovė, nepriklausoma kultūros vadybos bei asmenybės augimo seminarų lektorė pristatys savo naują knygą “Organizacijos lyderio kišeninis vadovas”, pateikiančią patarimų kaip kurti teigiamą organizacijos įvaizdį, laikytis protokolinių reikalavimų, organizuoti renginius ir t.t.
Pasak Birutės Kurgonienės, žmogaus savigarbą galima lyginti su trupmena, kurios skaitiklyje – žmogaus gyvenimo pasiekimai, o vardiklyje – jo pretenzijos ir ambicijos. Norėdamas gerai save vertinti, turime arba nuolat siekti dėl naujų tikslų, arba mažinti savo ambicijas.
Antanavoje bus pagerbtas ir 100-asis seniūnijos naujagimis
Antanavo kaime šventė prasidės po Šv. Mišių pernai pašventintoje koplyčioje liepos 8 d. Tądien Antanave vyks pučiamųjų instrumentų orkestro ir sportinių šokių šokėjų pasirodymas, amatų ir kulinarinio paveldo mugė, Marijampolės Antano Gustaičio jaunųjų aviatorių klubo narių, senų vežimų klubo atstovų pasirodymas, Sasnavos seksteto gyvo garso koncertas, o artėjant vidurnakčiui dangų virš miestelio nušvies Lazerių ir šviesos šou. Į šventę atvyks ir koncertuos net trys meno kolektyvai iš Estijos.
Joje bus pagerbtas ir toks įvykis – 100-asis dvyliką metų gyvuojančioje Antanavos seniūnijoje įregistruotas naujagimis. Juo tapo Antanavo kaimo gyventojos ir jo naujakurio pirmagimė. Jauna šeima neturi gyvenamo ploto, jos galva dirbo viešuosius darbus, tad bendruomenės aktyvistai suka galvas, kaip padėti šiai šeimai įsitvirtinti kaime, kad jai nereikėtų vykti ieškoti laimės svetur.
O 100-ajai Antanavo seniūnijos naujagimei bendruomenės aktyvistai nutarė įteikti dviratuką linkėdami ne tik juo važinėti būtent šio kaimo gatvėmis, bet ir vildamiesi, kad iki tol, kol mergytė galės tai daryti, Antanave bus dviračių takas.
Vietoj išvadų
Pasak kalbintų kaimo bendruomenių atstovų, jie dažnai diskutuoja, kad visi kaimo ar miestelio žmonės yra tarsi ir bendruomenės nariai, tačiau be formaliai įregistruotos bendruomenės nebūtų galima nei rašyti projektų, nei įgyvendinti daugybės projektų, organizuoti įvairių švenčių. O tokie renginiai miesteliuose ir kaimuose labai reikalingi, gal net reikšmingesni negu didžiuosiuose miestuose. Mat juos rengia ne kvalifikuoti specialistai, o tos pačios bendruomenės nariai, tad jie kelia daugiau pasitenkinimo, parodo kaimo žmonėms jų pačių galimybes, leidžia įdomiau gyventi.
Pasak Pagėgių bendruomenės pirmininko Edmundo Inciaus, bendruomenių šventės ir renginiai labai svarbūs tuo, kad skatina žmonėse bendruomeniškumo jausmą, parodo, kad bendruomenės aktyvas gali daug padaryti.
Antanavo kaimo bendruomenės pirmininkė Reda Kneizevičienė pastebėjo, kad tokios šventės labai reikalingos ne tik patiems kaimo bendruomenių aktyvistams, bet ir visiems jų gyventojams. Mat joms ruošiasi ne tik jose dalyvaujantys žmonės, - visi labiau susitvarko savo sodybų aplinką ir gatves, noriau talkininkauja tvarkyti viešąsias erdves, parkus.
R. Kneizevičienė pabrėžė, kad kaimo bendruomenių aktyvistai įdomių renginių padaro beveik neturėdami lėšų, nors panašiems miestuose dažnai skiriamos nemažos sumos. Tik ją skaudina kartais girdima nuostata, kad tokios šventės kaimuose – tai tik proga „pabaliavoti“, o ne pažymėti įvykius. Pasak R. Kneizevičienės, svarbu ne tik mokėti dirbti, kažką padaryti, bet ir mokėti tuo pasidžiaugti. Negi tai nėra tiesa? Negi Lietuvos valstybės diena netinkama tam proga?