Sesijoje ypatingas dėmesys buvo skirtas Lietuvos energetinės nepriklausomybės stiprinimo, verslui palankesnės aplinkos kūrimo, socialinio draudimo ir pensijų sistemos reformos, nedarbo mažinimo, viešųjų finansų stabilumo, skaidraus viešojo sektoriaus užtikrinimo, nacionalinio saugumo klausimams. Taip pat buvo priimti svarbūs sprendimai, susiję su Lietuvos naryste Europos Sąjungoje (ES) ir Konstitucinio Teismo nutarimų įgyvendinimu, išklausytas Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas, Vyriausybės metinė veiklos ataskaita.

Pasak Seimo Ryšių su visuomene skyriaus, pavasario sesijoje priimti esminiai sprendimai, padėsiantys stiprinti energetinę nepriklausomybę. Seimas patvirtino Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, kurioje nustatomi pagrindiniai Lietuvos energetikos sektoriaus tikslai bei jų įgyvendinimo kryptys iki 2020 metų ir įtvirtinamos energetikos sektoriaus plėtros gairės iki 2030 ir 2050 metų. Tarp svarbiausių sesijos darbų - priimtas sprendimas dėl naujos atominės elektrinės statybos, kuri bus statoma Visagino savivaldybėje. Seimas taip pat pritarė Suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimui Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje. Priimtomis Gamtinių dujų įstatymo pataisomis patikslinama gamtinių dujų biržos sąvoka, kuri apibrėžiama kaip prekybos gamtinėmis dujomis sistema, organizuojama rinkos operatoriaus Prekybos gamtinėmis dujomis taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis. Šiais pakeitimais siekiama skatinti prekybą gamtinėmis dujomis biržoje, atsisakoma apribojimo pirkti gamtines dujas biržoje vartotojams, naudojantiems dujas savo poreikiams.

Priimtas Energijos išteklių rinkos įstatymas sudarys galimybes energijos išteklių rinkos dalyviams efektyviai konkuruoti energijos išteklių rinkoje ir naudotis aiškiai sureguliuota centralizuota prekybos energijos ištekliais sistema, sudarys sąlygas formuotis skirtingų rūšių biokuro produktų rinkai, mažinti biokuro produktų gamybos ir prekybos koncentraciją ir užtikrins skaidrią biokuro produktų kainodarą. Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo pakeitimais nutarta nuo 2015 m. pereiti prie centralizuoto naftos produktų ir atsargų kaupimo ir tvarkymo. Parlamentas taip pat nustatė Lietuvos elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas svarbiausius etapus, būtinąsias sąlygas ir bendruosius įgyvendinimo principus.

Sesijos metu didelis dėmesys skirtas verslui palankesnės aplinkos kūrimui. Parlamentas nutarė įtvirtinti fizinio asmens bankroto galimybę ir tokiu būdu sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų, ūkininkų ir kitų fizinių asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą. Parlamentarai balsavo už naują Ūkinių bendrijų įstatymą, kuriuo tobulinamas investavimo į ūkines bendrijas teisinis reguliavimas, siekiant sukurti patrauklias sąlygas verslui. Priimtas smulkiajam verslui svarbus Mažųjų bendrijų įstatymas, kuriuo įtvirtinamas naujos teisinės formos juridinių asmenų - mažųjų bendrijų - teisinis reguliavimas. Be to, siekiant sudaryti sąlygas efektyvesnei Konkurencijos tarybos veiklai Seimas nusprendė sustiprinti jos galias, suteikiant platesnius pažeidimų tyrimo ir įrodymų rinkimo įgaliojimus.

Priimtomis Teritorijų planavimo įstatymo pataisomis siekiama užtikrinti sėkmingą ir greitą ypatingos valstybinės svarbos projektų įgyvendinimą, specifiškai reglamentuojant tokių projektų teritorijų planavimo procedūrų ypatumus. Parlamentas taip pat reglamentavo bylų dėl viešojo intereso, susijusių su žemės paėmimu visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, iškėlimo bei nagrinėjimo ypatumus.

Užtikrinant viešųjų finansų stabilumą Seimas ratifikavo ES finansinės drausmės sutartį, kuria siekiama išlaikyti patikimus ir tvarius viešuosius finansus, užkirsti kelią perviršiniam bendrojo valdžios sektoriaus deficitui, siekiant visos euro zonos stabilumo. Parlamento ratifikuotu Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pakeitimu sukuriamas teisinis pagrindas ES valstybėms narėms, kurių valiuta yra euras, nustatyti nuolatinį krizių valdymo mechanizmą, kuris bus naudojamas kilus būtinybei euro zonos kaip visumos finansiniam stabilumui apsaugoti.

Seimas priėmė Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pataisas, kuriomis įtvirtino lengvatinį 9 proc. PVM tarifą spaudai, keleivių vežimo paslaugoms, 5 proc. tarifą - neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms ir jų remontui. Parlamentarai neatsižvelgė į šalies vadovės veto - lengvatos netaikyti keleivių vežimo paslaugoms - ir paliko galioti priimtą įstatymą.

Sesijoje priimtomis Viešųjų pirkimų įstatymo pataisomis nuspręsta sumažinti mažos vertės pirkimams taikomus reikalavimus. Be to, siekiant palengvinti supaprastintų pirkimų vykdymą, nutarta kultūros paslaugų supaprastintus pirkimus atlikti pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą tvarką. Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų nuspręsta netaikyti politinių partijų vykdomiems pirkimams. Pakeistu Garantinio fondo įstatymu supaprastintas išmokų iš šio fondo skaičiavimas, išplėstas subjektų, kuriems būtų taikomas įstatymas, sąrašas. Tikimasi, kad pataisos užtikrins nenutrūkstamą ir laiku mokamų išmokų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam skyrimą.

Sesijos metu, kaip įprasta, didelis dėmesys skirtas socialiniams klausimams. Siekiant užtikrinti tvarų ekonomikos bei socialinės gerovės augimą, buvo tęsiami projektų, įgyvendinančių valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos reformą, svarstymai. Seimas taip pat diskutavo apie Konstitucijos pataisas dėl šeimos sąvokos tikslinimo, dėl leidimo asmenims kandidatuoti į Seimą nuo 23 metų, tačiau nusprendė joms nepritarti.

Patvirtinta Vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos pertvarkos koncepcija Vyriausybei pasiūlyta parengti ir patvirtinti šios pertvarkos koncepcijos įgyvendinimo priemonių planą. Seimas nusprendė įtvirtinti lengvatą važiavimui vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais vaikams nuo 7 iki 8 metų bei sudarė galimybę vaikus iki 12 metų auginantiems tėvams rugsėjo pirmąją pusę dienos neiti į darbą.

Parlamentas priėmė Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo pataisas, kuriomis pakeista ne tik valstybinių pensijų, bet ir rentų buvusiems sportininkams bei kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams perskaičiavimo tvarka. Tokiu būdu panaikintas Konstitucijai prieštaraujantis teisinis reguliavimas ir nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. padidės valstybinių išmokų gavėjų pajamos.

Siekiant padidinti darbo santykių lankstumą, skatinti naujų darbo vietų kūrimą, priimtais pakeitimais nutarta pratęsti galimybę sudaryti terminuotas darbo sutartis naujai įsteigtose darbo vietose iki 2015 m. liepos 31 d. Taip pat nuspręsta keisti privalomą individualių darbo ginčų nagrinėjimo ne teisme procedūrą, siekiant užtikrinti darbo santykių šalių teisę į kokybišką ir efektyvesnį darbo ginčų sprendimą. Įgyvendinant europinę direktyvą, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių darbdaviams būtiniausi standartai, Seimas priėmė tai reglamentuojančias Darbo kodekso pataisas.

Pasibaigusioje sesijoje Seimas svarstė aktualius nacionalinio saugumo klausimus. Patikslinta Nacionalinio saugumo strategija, kurioje atsiliepta į naujus iššūkius įvykusius pasaulyje. Strategija pateikia ilgalaikes įvairių valstybės valdymo sričių strategines kryptis, kuriomis įtvirtinami nacionalinio saugumo sistemos plėtros, užsienio, gynybos ir vidaus politikos prioritetai valstybės nacionaliniam saugumui užtikrinti.

Seimas padidino ribinį privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičių 2012 m. ir 2017 m., nustatydamas didesnį karių, dalyvaujančių jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose, skaičių; patvirtino Lietuvos karių, kurie galės būti siunčiami dalyvauti Šiaurės Atlanto tarybos arba ES Tarybos patvirtintose tarptautinėse operacijose, skaičių. Be to, parlamentas numatė galimybę siųsti Lietuvos karinius vienetus, sudarytus iš karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų, dalyvauti tarptautinėse kovos su piratavimu ir ginkluotais plėšimais jūroje.

Teisės ir teisėtvarkos srityje Seimas priėmė labai svarbų Teisėkūros pagrindų įstatymą, kuriuo nutarta Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų registrą reorganizuoti į Teisės aktų registrą, skirtą dokumentų registravimui, skelbimui, apskaitai, sisteminimui ir informacijos teikimui. Teisės aktų registro, kurio valdytojas ir tvarkytojas bus Seimo kanceliarija, duomenys bus prieinami neatlygintinai. Taip pat parlamentas patvirtino konstitucinių įstatymų, kurie galės būti keičiami ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma, sąrašą. Šis sprendimas priimtas pripažįstant būtinumą užtikrinti konstitucinių įstatymų stabilumą.

Priimtomis Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pataisomis nutarta nustatyti paprastesnę mažų aukų priėmimo tvarką, patikslinti aukotojo pajamų ir turto deklaravimo reikalavimus bei nustatyti telekomunikacijų bendrovių, teikiančių mažų aukų surinkimo paslaugą, atsakomybę už tvarkos pažeidimus. Atsižvelgiant į sumažėjusias politinių partijų finansavimo galimybes nuspręsta nuo 90 iki 30 sekundžių sutrumpinti minimalią leistiną agitacinių siužetų, rodomų per televiziją rinkimų (referendumo) agitacijos kampanijos etapu, trukmę.

Parlamentarai patobulino Antstolių bei Notariatų įstatymus, kuriais antstoliams ir notarams suteikta galimybė dirbti šį darbą nebe iki 65, bet iki 70 metų, neprašant teisingumo ministro pritarimo. Priimtais pakeitimais taip pat patikslintas ir antstolių bei notarų veiklos išlaidų pagrindimas.

Gyventojų registro įstatymo pataisomis praplečiamas Gyventojų registre tvarkomų asmens duomenų sąrašas, subjektų, turinčių teisę gauti asmens veido atvaizdą ir parašą, skaičius, patikslinama, kam bus teikiama informacija apie asmens giminystės ir svainystės ryšius, papildomas informacijos apie giminystės ryšius gavėjų sąrašas. Be to, patikslintas Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas, kuriuo didinama pagalba visuomenei, siekiančiai pasinaudoti galimybe gauti informaciją.

Siekdamas užtikrinti realų ir veiksmingą korupcijos prevencijos teisinį reglamentavimą, Seimas patobulino Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. Priimtomis pataisomis patikslinti apribojimai teisės aktus pažeidusiems valstybės tarnyboje dirbantiems asmenims, išplėstas valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų, kurie privalo deklaruoti privačius interesus, sąrašas, papildytas deklaracijų turinys; numatyti apribojimai nustojusiems eiti pareigas valstybinėje tarnyboje asmenims.

Seimas sugriežtino bausmių atlikimo tvarką asmenims, nuteistiems už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, taip pat tiksliau reglamentavo Baudžiamojo kodekso nuostatas, susijusias su prekyba žmonėmis, vaiko pirkimu ir pardavimu, įtvirtino baudžiamąją atsakomybę už naudojimąsi asmens priverstiniu darbu ar paslaugomis. Geresniam vaikų saugumo užtikrinimui priimtos Operatyvinės veiklos įstatymo pataisos, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas teisėsaugos institucijoms atlikti operatyvesnį ir išsamesnį nusikaltimų prieš nepilnamečius ir mažamečius vaikus tyrimą.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisomis nustatyta, kad Lietuvoje, išskyrus kelias išimtis, bus draudžiami A, B, C kategorijų šaunamieji ginklai, neturintys identifikacinių numerių. Identifikavimo numerių neturintys minėti ginklai savininko pasirinkimu turės būti pažymėti numeriais ir užregistruoti arba perdirbti į visiškai netinkamus naudoti, kitu atveju jie turės būti sunaikinti.

Vienas iš svarbesnių užsienio srityje priimtų sprendimų - ratifikuota sutartis dėl Kroatijos Respublikos stojimo į ES. Seimas taip pat priėmė įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties" pataisas, kuriomis siekiama įtvirtinti aukštos kvalifikacijos darbuotojų atvykimo gyventi į Lietuvą schemą, perkeliant aukštos kvalifikacijos darbuotojų direktyvos nuostatas.

Pavasario sesijoje priimti aktualūs sprendimai, susiję su valstybės valdymu, savivalda. Seimas patvirtino valstybės pažangos strategiją "Lietuva 2030", kuri parengta ir grindžiama žmonių siūlymais ir mintimis - tai valstybės vizija ir raidos prioritetai bei jų įgyvendinimo kryptys iki 2030 metų. Priimtomis Valstybės tarnybos įstatymo pataisomis tikslinami asmenų priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas reikalavimai, konkursų į valstybės tarnybą tvarka, nuostatos dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo.

Pavasario sesijoje Seimas svarstė ir kitus svarbius žemės ūkio, aplinkos apsaugos, švietimo, mokslo, kultūros, sporto, žmogaus teisių klausimus. Mokslo ir studijų įstatymo pataisomis patikslinta aukštųjų mokyklų tarybų samprata ir kompetencija ir sudarymo tvarka, senato (akademinės tarybos) ir rektoriaus kompetencija. Įstatyme įtvirtinta, kad tais atvejais, kai tam tikrų sričių specialistai negalės būti parengti valstybinėse aukštosiose mokyklose, bus galima pateikti užsakymą juos rengti nevalstybinėse aukštosiose mokyklose ir Lietuvoje įsteigtuose užsienio aukštųjų mokyklų filialuose, jiems paskirstant valstybės finansuojamas studijų vietas ir atitinkamai skiriant tikslinį studijų finansavimą.

Sodininkams itin aktualiomis Sodininkų bendrijų įstatymo pataisomis sprendžiami bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių ir gatvių, vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir valymo sistemų priklausomybės klausimai. Seimas taip pat priėmė Žemės reformos įstatymo pataisą, kuria patikslino atvejus, kai žemė negali būti privatizuojama, t. y. jeigu ji bus kultūros paveldo objektų - buvusių dvarų sodybų teritorijose, išskyrus šiose teritorijose esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių.

Seimas priėmė Augalų veislių apsaugos įstatymo pataisas, kuriomis mūsų šalies ir užsienio valstybių selekcininkams suteikta galimybė Lietuvoje kreiptis dėl teisinės apsaugos suteikimo visų augalų genčių ir rūšių veislėms. Parlamentarai balsavo už naują Augalų apsaugos įstatymą, kuriuo reglamentuota fizinių asmenų ir juridinių asmenų arba kitų organizacijų ar jų padalinių veikla, susijusi su augalų apsaugos produktų registravimu, įvežimu, vežimu, saugojimu, naudojimu, tiekimu rinkai ir jų veiklos priežiūra. Saugomų teritorijų įstatymo pataisomis įtvirtintas draudimas nuo kitų metų genetiškai modifikuotus organizmus, kultūras, augalus ir jų sėklas auginti ir dauginti šalies rezervatuose, gamtiniuose bei kompleksiniuose draustiniuose, gamtos paveldo objektų teritorijose, valstybiniuose parkuose, atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose, gamtinių rezervatų buferinėse apsaugos zonose, paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose ir 5 km atstumu apie juos.

Seimas priėmė Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimus, kuriais įtvirtinti svarbūs gyventojams bendrijų steigimo, valdymo ir veiklos pakeitimai. Tikimasi pagerinti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymo ir naudojimo reglamentavimą steigiant juridinį asmenį - bendriją. Sukurtas įstatyminis pagrindas leis veikti tokioms bendrijoms, kaip garažų statybos ir eksploatavimo, gyvenamųjų namų statybos, individualių namų savininkų ir pan. Priimtomis pataisomis Civiliniame kodekse įtvirtinta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus konkrečiai numatytiems tikslams; reglamentuota bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo ar skyrimo tvarka.

Seimas priėmė Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama patikslinti ir papildyti pakuočių ir komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo teisinį reglamentavimą, teikti reikiamos kokybės paslaugas mažiausiomis kainomis. Priimtomis Šilumos ūkio įstatymo pataisomis nuspręsta patikslinti galiojusias nuostatas dėl pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros. Taip pat sudaryta galimybė daugiabučių bendrijoms ir administratoriams kontroliuoti šildymo sistemų prižiūrėtojus.

Seimas priėmė Vidaus vandenų transporto kodekso pataisas, kuriomis atsisakoma keleivių vežimo veiklos licencijavimo ir supaprastinamas krovinių vežimo krovininiais vidaus vandenų laivais Lietuvos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais veiklos reglamentavimas, tikslinama vandens transporto registravimo tvarka. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimais siekiama nuo kitų metų sudaryti efektyvesnes krovinių vežimo valstybinės ir vietinės reikšmės keliais sąlygas. Priimtomis pataisomis leista sunkiasvorėms transporto priemonėms, kurių bendroji masė - iki 48 tonų, važiuoti valstybinės ir vietinės reikšmės keliais, sumokant nustatytą metų mokestį. Sunkesnės transporto priemonės galės važiuoti tik su kelio savininku suderintais maršrutais bei kelio savininko nustatytomis sąlygomis.

Seimas 2013-uosius nusprendė paskelbti Tarmių metais, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą metais, 1863-iųjų metų sukilimo metais, Sveikatingumo metais.