"Labiausiai nukentėjo Utena, Alytaus, Kauno, Širvintų rajonai. Kur gedimų būdavo, ten brigados juos ir tvarkydavo. Šiuo metu elektros tiekimą liko atnaujinti dar apie 1 tūkst. vartotojų", - BNS sakė "Lesto" dispečerinio centro Režimų planavimo skyriaus vadovas Ervinas Pareigis.
Anot jo, dėl audrų elektros tiekimo sutrikimų sekmadienį atsirasdavo vis kitose Lietuvos teritorijose. Jis negalėjo pasakyti, kiek iš viso vartotojų be elektros buvo likę sekmadienį.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, sekmadienį dėl vėtrų elektros elektros tiekimas buvo nutrūkęs apie 5 tūkst. vartotojų.
Daugiausiai medžių išvertė Utenoje
Ugniagesiai gelbėtojai praėjusį savaitgalį 31 kartą vyko šalinti vėjo išvartytų medžių, BNS pirmadienio rytą sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente.
Anot departamento atstovo Donato Gurevičiaus, nuo stipraus vėjo sekmadienį labiausiai nukentėjo Utena, čia išvirtusių medžių šalinti gelbėtojai vyko 17 kartų. Taip pat vykta į Kauną, Ukmergę, Jonavą.
Utenoje pora medžių užvirto ant pastatų, griūvantys medžiai taip pat apgadino šešis automobilius. Dar ant dviejų automobilių jie užgriuvo Kaune.
Apie nukentėjusius žmones nepranešama. Pasak D.Gurevičiaus, savaitgalį nebuvo žuvusiųjų ir gaisruose.
Tuo metu gelbėtojai sako ištraukę aštuonis skenduolius.
Nuostoliai: nuo 170 iki 16 tūkst. litų
Tuo tarpu draudikai skaičiuoja žalas, kurias teks jiems atlyginti. Draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ ekspertai prognozuoja, jog nuostoliai sieks 120 tūkst. litų. Žalų skambučių centras pirmadienio rytą sulaukė maždaug 1,5 karto daugiau pranešimų nei įprastą pirmadienį.
„Per dvi ryto valandas jau registravome 37 žalas, joms atlyginti rezervavome 55 529 litų. Škvalai ir audros šį kartą nepalietė labai tankiai gyvenamų vietovių – didesnių miestų, atakavo lokalias zonas, daugiausiai Utenos mieste. Todėl prognozuojame, kad gyventojams pavyko išvengti itin didelių nuostolių“, - komentuoja AB „Lietuvos draudimas“ Kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas.
Dažniausia šį rytą registruojama žala – stipraus vėjo ir nuvirtusių medžių apgadinti pastatai, pastatų stogai, kiti elementai. Taip pat gyventojams dėl žaibo iškrovų sudegė buitinės technikos prietaisai. Draudikai registravo keletą pranešimų dėl ant automobilių užvirtusių ir juos suniokojusių medžių.
Didžiausia „Lietuvos draudimo“ užregistruota žala siekia 16 tūkst. litų, šiuo atveju užvirtęs medis apgadino pastato stogą ir namo vidų. Mažiausias nuostolis - 170 Lt - jau yra atlygintas, gyventojui telefonu pranešus apie nuo jo pastato stogo nuplėštus kelis šiferio lapus ir sutarus, kad nuostolis bus nedelsiant pervestas į gyventojo banko sąskaitą.
Draudimo bendrovė „ERGO Lietuva“ praneša, kad per kelias valandas registruotoms klientų audros žaloms padengti jau rezervavo 100 tūkst. litų. Pranešimų skaičius sparčiai auga, bendrovė prognozuoja, kad turto ir kasko draudimo bendri nuostoliai sieks daugiau kaip 500 tūkst. litų.
Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ Turto draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius pasakoja, kad pranešimų apie savaitgalį siautėjusios audros sukeltus nuostolius daugiausiai sulaukiama iš Šilutės, Lazdijų, Vilniaus, Alytaus, Utenos bei Kauno miestų.
„Klientai, apsidraudę turto draudimu, kreipiasi dėl vėjo nuplėštų stogų ar jų dalių. Itin didelę žalą registravome Kaune, kuomet audra nuo gamybinio pastato nuplėšė dalį stogo, išgriovė dvi sienas ir apgadino langus“, – pasakoja draudimo ekspertas. Draudimo bendrovės skaičiavimais, vidutiniškai klientų patiriama žala sudaro apie 5 tūkst. litų.
Draudimo bendrovė „ERGO Lietuva“ primena, kad klientai apie patirtą žalą turtui draudimo bendrovei gali pranešti per tris darbo dienas, tuo tarpu automobiliui – per septynias. Realūs gamtos šėlsmo sukelti nuostoliai bus aiškūs kitą savaitę.
Apie audros nuostolių padarinius draudikams pranešė ir gyventojai iš Marijampolės raj. Daukšių, Lazdijų raj. Saltininkų ir Raganavo bei Krosnos, Šilalės, Šilutės, Šakių ir Vilkaviškio rajonuose esančių kaimų.
„Lietuvos draudimas“ atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje apdraustas tik kas ketvirtas namų ūkis, todėl, prasiautus audrai, realūs gyventojų nuostoliai būna daug didesni, o trys ketvirtadaliai visų gyventojų, kurie nėra apdraudę savo turto, priversti padarinius šalinti ir būstus atstatinėti savo lėšomis.