DELFI turimi dokumentai rodo, jog 2008 m. rugpjūtį S. Šriūbėno dukra Rasa „VATTC“ pardavė du sarginius šunis. Vienas geriausias žmogaus draugas įvertintas 2,25 tūkst. Lt. Parašus po sandorį įtvirtinančiu dokumentu padėjo pati politiko dukra ir jau buvęs „VAATC“ direktorius Gintaras Čukauskas.

Eidamas Vilniaus vicemero pareigas, S. Šriūbėnas, tarp kitų, kuravo ir atliekų sektorių. Tarp politiko prižiūrimų įmonių buvo ir „VAATC“.

Saugo šiukšles nuo benamių

S. Šriūbėno kuruojamas sritis perėmęs dabartinis Vilniaus vicemeras Jonas Pinskus DELFI teigė sarginius šunis Kazokiškėse pastebėjęs dar pernai, netrukus po to, kai sėdo į vicemero kėdę.

Jonas Pinskus
„S. Šriūbėno epopėja tęsiasi, - sužinojęs, iš kur į sąvartyną atkeliavo keturkojai, atsiduso J. Pinskus. - Teko būti Kazokiškėse. Aš ten šunis mačiau.“

Vicemeras teigė iškart paklausęs, kam teritorijos, kurią stebi vaizdo kameros, apsaugai reikalingi šunys. Pasirodo, jų pagrindiniai klientai – į sąvartyno „turtą“ besitaikantys benamiai.

„Tie šunys jiems buvo reikalingi. Sakė, pradžioje labai gerai vaikė tuos benamius, kurie veržėsi per tvoras į Kazokiškių sąvartyną. Kameros jų neatbaidydavo, o šunys – atbaidydavo. Tokį komentarą esu gavęs“, - sakė J. Pinskus.

Pasak vicemero, šiukšles nuo benamių Kazokiškėse saugo Kaukazo aviganiai.

Anot jo, keturkojai sąvartynui galbūt ir reikalingi, tačiau jų įsigijimo aplinkybės kelia tam tikrų įtarimų. Šunų kainos J. Pinskus vertinti nesiėmė.

Šunų priežiūrai – atskiras etatas

Tiesa, S. Šriūbėno dukters šunys „VAATC“ kainavo kur kas daugiau nei 4,5 tūkst. litų. Mat keturkojų priežiūrai buvo pasamdytas specialistas.

Osvaldas Markevičius
Kaip DELFI teigė VAATC direktoriaus pavaduotojas Osvaldas Markevičius, eiliniai sąvartyno darbuotojai su tokia užduotimi nesusitvarkytų.

„Yra tokia profesija – kinologai. Ten, kur yra apsauginiai šunys, reikalingas žmogus. Čia gi ne kaime, prie būdelės, pririštas „sargiukas“, - aiškino pašnekovas.

Tuo metu, kai buvo įsigyti keturkojai, O. Markevičius „VAATC“ dar nedirbo.

Etikos sargai: jei interesų konfliktas buvo, jis sunkiai įrodomas

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) patarėjas Aleksandras Zinovičius DELFI teigė, jog interesų konflikto požymių šiame sandoryje galbūt ir yra. Tačiau sandoris įvyko prieš beveik ketverius metus, o S. Šriūbėnas vicemeru jau nebedirba, taigi etikos sargams esą būtų sunku vertinti šį atvejį.

„Pirmiausiai – tai praėjo jau visi terminai. Sudėtinga būtų ką nors padaryti“, - aiškino A. Zinovičius.

Pasak VTEK specialisto, sandorio vertinimą apsunkintų ir tai, jog sunku nustatyti S. Šriūbėno vaidmenį šioje istorijoje.

„Jeigu žiūrėti teoriškai, tai taip – negerai. Ir įstatyme parašyta, kad reikia taip elgtis, kad nekiltų abejonių (dėl interesų konflikto – DELFI). Bet kiekvienas žmogus yra tiesiog žmogus ir negali visko sužiūrėti. Jeigu būtų įrodyta, kad jis žinojo apie tai, tada kitas reikalas. (...) Faktas, aišku, yra skandalingas. Bet pirmas dalykas – terminai. O antras – tai, ar jis žinojo apie tai, ar galėjo žinoti. Ar dalyvavo sprendžiant, ar reikia tų šunų. (...) Niekaip neįrodysi, jeigu neturėsime aiškių dokumentų, kurie įrodytų, kad jis ten dalyvavo“, - reziumavo A. Zinovičius.

Po darbo nekomentuoja

Stanislovas Šriūbėnas
Pats S. Šriūbėnas DELFI penktadienį nepanoro komentuoti, kaip jo kuruojamoje įmonėje atliekų saugojimui nuo benamių atsidūrė jo dukters šunys.

„Jau seniai darbas pasibaigė. Ir prašau į mano asmeninį telefoną neskambinti, o skambinti į tarnybinį telefoną. Viso gero“, - tiek penktadienį, apie 17 val., tepasakė viceministras.

DELFI primena, jog S. Šriūbėnu susidomėjo Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Vilniaus apskrities VMI pagrindinio Gedimino prospekto rekonstrukcijos skandalo herojaus atžvilgiu atlieka išplėstinį mokestinį patikrinimą. Aiškinamasi, ar viceministro užgyventas turtas atitinka jo gautas pajamas.