NDJ pirmininkui P. Gyliui iškelta administracinė byla dėl gegužės 19-ąją Vilniuje vykusios pilietinės akcijos. NDJ pirmininkas rėmė sueigos idėją ir joje aktyviai dalyvavo, bet nebuvo jos organizatorius. Akcija buvo skirta pasmerkti gegužės 17 d. Garliavos įvykius. Protesto sueigoje Vilniuje prie Prezidentūros ir eitynės nuo S. Daukanto aikštės iki Seimo jokių incidentų ir konfliktų nebuvo užfiksuota.
Birželio 1-ąją prof. P. Gylys buvo iškviestas į policiją duoti parodymų apie šios akcijos organizavimą ir dalyvavimą.
Antradienį į teismą palaikyti P. Gylio susirinko gausus būrys šalininkų, tarp jų filosofas Krescencijus Stoškus, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vytautas Bakas, visuomenininkas Darius Kuolys, socialinių mokslų daktarė Audronė Nugaraitė.
Prasidėjus teismo posėdžiui P. Gylio advokatas Julius Jasaitis teismo paprašė trečiuoju asmeniu į bylą įtraukti Lietuvos žmogaus teisų asociaciją, kurios nariu jis yra, kadangi byla turi visuomeninę reikšmę. Teismas šį prašymą patenkino. Administracinėn atsakomybėn traukiamojo gynėjas taip pat paprašė teismo posėdį atidėti, nes P. Gylys tik pirmadienį kreipėsi į advokatą, nebuvo pakankamai laiko susipažinti su byla. Teisėja Danutė Mickevičienė šį prašymą patenkino. Kitas teismo posėdis numatytas liepos 16-ąją.
Po teismo posėdžio P. Gylys žurnalistams neneigė, kad buvęs vienas iš protesto akcijos iniciatorių. "Organizacija aš ten neužsiėmiau, bet pasakyti, kad aš niekaip nedalyvavau, būtų tiesiog nepadoru", - sakė jis.
Vertindamas tai, kad dėl teisės protestuoti žmonės yra teisiami, P. Gylys kalbėjo matąs didelę problemą su vadinamąja teisine diskrecija.
"Neatsižvelgiama į aplinkybių visumą, kuriomis tas veiksmas įvyko. Piliečiai, kurie išgyvena dėl valstybės ateities, teisingumo, nori išreikšti savo valią, ir valstybė turi pozityviai žiūrėti į tokius aktyvius piliečius, kurie tai nori padaryti. Valstybė elgiasi atvirkščiai - jie slopina tą piliečių norą ką nors aiškintis, protestuoti, išsakyti savo požiūrį ir t. t. Manau, kad tai yra demokratijos, pilietinės visuomenės naikinimo praktika", - sakė profesorius.
P. Gylio vertinimu, signatarų, jo ir kiti teismai dėl dalyvavimo protesto akcijose prisideda prie pilietinio pasyvumo ir tai turi gilias politines pasekmes.
"Manau, kad šitas nepavyks. Aš esu paklusnus įstatymui, gerbiantis ir vertinantis Konstituciją žmogus, žinau, nors ir esu ekonomistas, kas yra įstatymo viršenybė, žinau, kokį svarbų vaidmenį vaidina teisė, bet nesutinku su tuo, kad teisė yra naudojama prieš aktyvų pilietį, kuris išgyvena dėl savo valstybės. (...) Šiaip visą gyvenimą stengiausi išgyventi teisės ir moralės ribose, bet vienu metu aš masiškai pažeidinėjau įstatymus ir Konstituciją. Tai buvo 1988-1990 metai, bet manęs tarybinė valdžia neteisė. Nedrįso. Matote skirtumą?" - reziumavo NDJ pirmininkas.
ELTA primena, kad P. Gylys - ne vienintelis, kuriam pastaruoju metu iškelta byla dėl susirinkimų organizavimo tvarkos pažeidimų. Vilniaus miesto antrasis apylinkės teismas nagrinėja bylą, kur mitingą prie Seimo surengusiems visuomenininkams Alvydui Medalinskui, Romualdui Ozolui ir Bronislovui Genzeliui gresia administracinė atsakomybė už Susirinkimų įstatymo nuostatų pažeidimą.
P. Gyliui gresia bauda nuo 500 iki 2 tūkst. litų arba administracinis areštas iki 30 parų arba bauda nuo 100 iki 500 šimtų litų.