„Po Atgimimo labai greitai užmiršome tai, kas mums per ilgus amžius padėjo išlikti, užmiršome savo tapatybę. Liūdna, kad dabar, kai turime savo valstybę, vėl laikas skelbti kultūrinį žygį, padėsiantį išsaugoti mūsų tautinį išskirtinumą ir dvasią: tai, kas sudaro lietuvių tautą. Tautą, sukūrusią Lietuvos valstybę“, - deklaruojama partijos programoje ir priduriama, kad vienas ir galimų sprendimų – tradicinių amatų puoselėjimas.

Valdininkų armiją sumažins ketvirtadaliu? Kiek augs nedarbas?

Pirmiausia nušalintojo prezidento partija ketina stiprinti Lietuvos prezidento galias, Seimo narių skaičių tikisi sumažinti iki 71 bei nori įsteigti Valstybės tribunolą, kuriame turėtų būti neva iš naujo įvertinti galimai neskaidrūs privatizavimo atvejai, įvykdyti nepriklausomybės pradžioje. Administracinę reformą partija „Tvarka ir teisingumas“ siekia pakreipti taip, kad didesnę reikšmę įgytų Lietuvos regionai – Aukštaitija, Žemaitija, Dainava ir Sūduva, „tvarkiečiai“ taip pat nori įteisinti tiesioginius vietinių valdžios institucijų vadovų rinkimus, bet ar tai reiškia, kad jie remia tiesioginius merų rinkimus, nepatikslinama.

Ši partija, be kita ko, nori sumažinti referendumui būtinų surinkti parašų kiekį, kai referendumą inicijuoja valstybės piliečiai. Šiuo metu inicijuojant referendumą reikia surinkti 300 tūkst. parašų, o „tvarkiečiai“ kartelę nori nuleisti iki 100 tūkst. parašų.

Pokyčiams, jeigu ši partija ateitų valdžion, turėtų ruoštis visas valstybės ir savivaldybių tarnautojų korpusas, nes valdininkų armiją „tvarkiečiai“ tikisi sumažinti ketvirtadaliu, o prokurorai, teisėjai bei policijos komisarai į pareigas būtų skiriami atsižvelgus į visuomenės nuomonę.

Tokiu būdu „tvarkiečiai“ tikisi įtvirtinti demokratiją teisėsaugos institucijose, tačiau kaip būtų atsižvelgiama į visuomenės nuomonę – ar būtų daromos apklausos, kuris teisėjas patinka, kuris nepatinka, ar atsižvelgiama į protestų gausą prieš konkretų pareigūną – programoje nerašoma.

Maža to, teismuose R. Pakso vadovaujama partija norėtų įtvirtinti prisiekusiųjų institutą visuomenei didelę reikšmę turinčiose baudžiamosiose bylose, nors paprastai prisiekusiųjų teismai egzistuoja ne kontinentinės teisės tradicijos šalyse, kurioms priskiriama ir Lietuva, bet anglosaksiškoje teisės sistemoje.

Beje, prisiekusiųjų institutas istoriškai kilo iš ankstyvaisiais Viduramžiais klestėjusių ordalijų, kai, pavyzdžiui, aiškinantis, ar moteris yra ragana būdavo laukiama Dievo stebuklo: surištomis rankomis ir kojomis įtariamoji ragana būdavo metama į upę – išsigelbėti jai turėdavo padėti Dievas.

Mokesčių mokėtojų pinigais finansuos darbo vietas, bet kartu taupys

Niekad valdžioje nebuvusi partija pasišovė garantuoti „kiekvienam sąžiningam ir gerai dirbančiam žmogui“ normalų garbės ir orumo nežeminantį uždarbį. Tačiau išsakius tokį pažadą nepatikslinama, kaip „tvarkiečiai“ privers verslininkus mokėti šį „normalų garbės ir orumo nežeminantį uždarbį“, bei neapibrėžiama, kas yra tas normalus uždarbis.

Partija „Tvarka ir teisingumas“ netgi teigia, kad jiems valdant valstybė įsipareigotų sukurti darbo vietas visiems, norintiems dirbti ir užsidirbti. Ar tai reiškia, kad valstybė kurtų darbo vietas, kurios darbo rinkoje nėra reikalingos, bei jas finansuotų iš visų mokesčių mokėtojų pinigų, vėlgi nepasakoma.

Išsakę norą valstybės lėšomis finansuoti naujų darbo vietų kūrimą, čia pat „tvarkiečiai“ žada sumažinti valstybės išlaidas ir subalansuoti biudžetą. Be to, sakoma, kad fiskalinės politikos griežtinimas nebus vykdomas socialiai remtinų žmonių sąskaita, bet kieno sąskaita tai bus daroma, nė žodžio.

Tiesa, nors siekis taupyti aiškiai deklaruotas, tačiau R. Pakso partija siūlo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas šviežiai atšaldytai mėsai, šviežiai atšaldytai ir užšaldytai naminių paukščių mėsai, gyvoms, šviežioms ir atšaldytoms žuvims, vaisiams bei daržovėms.

„Šešėlinę“ ekonomiką R. Pakso partija žada pažaboti keisdami įstatymus bei skatindami „atitinkamas tarnybas“, o Lietuvos bankui ketina pavesti griežčiau kontroliuoti komercinius bankus.

„Tvarkiečiai“, be kita ko, nori priimti Fizinių asmenų bankroto įstatymą, kuris jau yra priimtas, ir sugriežtinti Juridinių asmenų bankroto taisykles.

Euro įvedimo klausimą „tvarkiečiai“ siūlo svarstyti referendume, nors norint įsivesti eurą dar reikia atitikti vadinamuosius Mastrichto kriterijus.

Ši partija neatsisako nuolatinio savo siekio įkurti valstybės valdomą arba mišraus kapitalo Tautos banką, kuriame būtų laikomos visų valstybės ar savivaldybių institucijų lėšos. „Tvarkiečių“ nuomone, toks bankas pagyvintų konkurenciją bankiniame sektoriuje.

Užsienio investicijas R. Pakso politinė jėga nori skatinti sutvarkydama teisinę bazę ir ekonomikos valdymo struktūrą. Ką tai reiškia, kokie teisės aktai turi būti priimti, kokių reikia atsisakyti – neatskleidžiama. „Tvarkiečiai“ tik sako, kad neleis kaitalioti įstatymų, kuriais nustatomi mokesčiai ar ekonominio veikimo taisyklės, bei siūlo įtvirtinti visuotinė turto deklaravimą.

Energetikoje žada neįtikėtiną greitį

Energetikos srityje partija „Tvarka ir teisingumas“ teigia remianti Visagino atominės elektrinės statybą, tačiau kartu „tvarkiečiai“ išsako ir paramą atsinaujinančių išteklių naudojimo dalies didinimui. Iki 2016 m. „tvarkiečiai“ sako pastatysią elektros perdavimo jungtį su Lenkija, nors šiuo metu jungties „LitPol Link“ eksploatacijos pradžia numatoma 2015 m., o nuo 2020 m. tikimasi jungties pralaidumą nuo 500 MW padidinti iki 1000 MW.

Iki 2014 m. partija „Tvarka ir teisingumas“ teigia pastatysią elektros perdavimo jungtį su Švedija. Šiuo metu „NordBalt“ kabelį Baltijos jūros dugnu planuojama tiesti 2014-2015 m. pavasarį-vasarą, o eksploatuoti pradėti 2015 m.

Itin spėriai „tvarkiečiai“ žada pastatyti ir suskystintų gamtinių dujų saugyklą – iki 2014 m., o iki 2020 m. jie norėtų sujungti Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių tinklus. „Tvarkiečiai“ taip pat pasišovė atskirti gamtinių dujų gamybą, perdavimą ir skirstymą, tačiau šį tikslą jau pradėjo įgyvendinti partijos „Tvarka ir teisingumas“ politiniai oponentai konservatoriai.

Ši partija deklaruoja siekį išplėsti Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę, sutvarkyti esamas katilines, sutvarkyti šilumos tiekimo trasas, statyti termofikacines elektrines ir hidrolelektrines.

Viena aiškiausių programos vietų – planai keisti Šilumos ūkio įstatymą. Šiame įstatyme „tvarkiečiai“ žada atsisakyti bazinės šilumos kainos nustatymo penkeriems metams, atskirti daugiabučių namų administratoriaus, tiekėjo ir namo prižiūrėtojo funkcijas. Beje, pastarasis siūlymas iš dalies yra įgyvendintas prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymu, nes įstatyme numatyta, kad šilumos punktų negali prižiūrėti su šilumos tiekimu susijusios įmonės.

„Tvarkiečiai“ taip pat nori perduoti šilumos punktų daugiabučių namų savininkams, tačiau kai dabartiniai valdantieji panoro imtis panašios iniciatyvos – daugiabučių namų bendrijų pirmininkai užprotestavo.

Nauja yra tai, kad partija „Tvarka ir teisingumas“ nori sugrąžinti šilumos ūkį į savivaldybių rankas. Ši nuostata veikiausiai taikoma Vilniui bei kitoms į panašią padėtį pakliuvusioms savivaldybėms, kurių šilumos tinklai yra išnuomoti privačioms įmonėms. Įstatyme žadama įtvirtinti, kad ne mažiau kaip 50 proc. šilumos gamybos pajėgumų priklausytų valstybei, be to, ketinama įteisinti, kad termofikacinėse elektrinėse sąnaudos tarp šilumos ir elektros energijos būtų paskirstomos objektyviai.

Partija užsimojo apriboti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos galias nustatyti šilumos kainas, o šilumos kainų nustatymo metodikos rengimą, tvirtinimą bei vykdymo kontrolę paskirstys skirtingoms institucijoms. „Tvarkiečiai“, be kita ko, norėtų decentralizuoti karšto vandens tiekimą daugiabučiams namams, bet nerašo, kaip jie šią decentralizaciją įsivaizduoja detaliau.

Patriotiškumas ir lietuvybė – per kanapių auginimą ir drožybą

Patriotiškumo ir lietuvybės stiprinimo skyriuje „tvarkiečiai“ pasakoja, kaip jie atgaivins tradicinius amatus – linininkystę, pluoštinių kanapių auginimą, audimą, drožybą. Politikai, be kita ko, puoselėja viltis stiprinti ikimindauginės ir pomindauginės Lietuvos mokslinius tyrinėjimus, kartu su latviais žada plėtoti aisčių praeities, mitologijos, pasaulėjautos ir kultūros tyrinėjimų darbą.

Visa tai, „tvarkiečių“ nuomone, turėtų padėti prisiminti savo tapatybę, išsaugoti tautinį išskirtinumą, ugdyti patriotiškumą ir lietuvybę.

Partija sako taip pat stiprinsianti paramą užsienio lietuviams, sudarysianti sąlygas pilietiškai integruotis kitų tautų atstovams, gyvenantiems Lietuvoje, rengsianti tarptautines mokslines diskusijas, stiprinančias valstybės orumą bei identitetą, nors neužsimena, kas trukdo rengti tokias diskusijas esant opozicijoje.

Beje, „tvarkiečiai“ žada atsigręžti į tautinės mokyklos koncepciją, tačiau universitetus ketina optimizuoti.

Laimingas gyvenimas, atostogos, pailgėjusi motinystė...

Mokesčių politikos srityje „tvarkiečiai“ sako sieksią aiškumo, tačiau jų programa aiškumo nesuteikia. Ši partija tik pasako, kad sieks progresinių mokesčių ir pereis prie trejų metų biudžeto planavimo.

Emigracijos mastus ir srautus „tvarkiečiai“ žada analizuoti, bet sprendimų nežada. Jie norėtų įkurti Emigracijos reikalų komitetą, kuris galėtų atsakyti į klausimą – kodėl lietuviai emigruoja.

Tiesa, „tvarkiečiai“ nestokoja užmojų žadėdami minimalią mėnesio algą – jų teigimu, ji bus pakelta iki 1800 Lt, nors smulkieji ir vidutiniai verslininkai sako, kad MMA pakėlimas iki 900 Lt jiems taip pat yra iššūkis. Rožinį programos vaizdą dar labiau sutvirtina teiginys, kad partija sieks, jog gyventojai turėtų nuosavą būstą, transporto priemonę ir bent kartą per metus atostogautų – tai vadinama laimingo gyvenimo tradicija, kuri turėtų būti prieinama kiekvienam piliečiui.

Kad to nebūtų maža – žadama pailginti apmokamas motinystės (tėvystės) atostogas iki 3 metų: pirmaisiais metais mokėti 100 proc. buvusio uždarbio, antraisiais – 70 proc., trečiaisiais – 50 proc. Kiek tai pareikalautų biudžeto lėšų, nesakoma.

Šiuo metu pirmaisiais vaiko auginimo metais mokama 70 proc. buvusio uždarbio, antraisiais – 40 proc., arba galima rinktis tik vienų metų trukmės atostogas, kurios būtų apmokamos 100 proc. buvusio uždarbio.

Šviesesnė ateitis prie „tvarkiečių“, anot programos, turėtų laukti ir pensininkų: jiems žadama, kad valdžia nebemažins jų pensijų, o pensijos esą sudarys bent pusę jų buvusio vidutinio darbo užmokesčio. Šiuo metu vidutinė senatvės pensija paprastai siekia apie 40 proc. buvusio darbo užmokesčio.

Utilistaristinė užsienio politika ir draugiškos šalies įvaizdis

Švietimo ir mokslo srityje R. Pakso vadovaujama partija žada optimizuoti universitetus, dalį jų paverčiant liekančių universitetų padaliniais, skatins mažų pradinių mokyklų išsaugojimą, o jų „mokinio krepšelį“ esą didins dvigubai. „Tvarkiečiai“ taip pat sako norį steigti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes pradinėse mokyklose, o profesinio rengimo sistemą profesinėse mokyklose žada supaprastinti tiek, kad statybininku būtų galima tapti per 3-6 mėnesius.

Užsienio politikoje „tvarkiečiai“ taiko utilitaristinį principą – kuo daugiau naudos iš užsienio politikos Lietuvos piliečiams.

„Visą Lietuvos užsienio politiką grįsime pamatiniu – naudingumo Lietuvos žmonėms – principu.
Su visais kaimynais sieksime gerų ir pragmatiškų santykių“, - savo programoje rašo „tvarkiečiai“.

R. Pakso partija žada atkurti gerus santykius su Lenkija bei su visais kaimynais palaikyti pragmatiškus santykius. Pagal „tvarkiečių“ programą, Lietuva iš drąsios šalies turėtų tapti draugiška šalimi.

Sveikatos apsaugos srityje „Tvarka ir teisingumas“ siūlo leisti 3 proc. lėšų iš šiuo metu mokamų 6 proc. nuo darbo užmokesčio kaupti asmeninėse virtualiose piliečių sąskaitose. Anot politikų, šiuos pinigus gydymo reikmėms žmonės galėtų panaudoti patys pagal savo poreikius.