Į dešinįjį Nemuno krantą pantonais ir valtimis persikėlę 19 amžiaus uniformas dėvintys entuziastai buvo pasitikti tūkstantinės žiūrovų minios plojimais ir šūvių salvėmis.
Netrukus sausumoje buvo atkartotas mūšis, kuriame, skambant patrankų salvėms, kavalerijos būrių vedama Prancūzijos privertė rusus pasitraukti.
Tiesa, kaip paaiškėjo vėliau, nors prancūzai mūšį laimėjo, karo baigtis jiems buvo nesėkminga ir pakirto Napoleono ambicijas dominuoti Europoje.
"Tai yra mano gyvenimas, aš pats esu istorikas", - BNS sakė Prancūzijos daliniui vadovavęs Sorbonos universiteto istorijos profesorius Olegas Sokolovas, dėvėjęs tamsiai mėlyną divizijos generolo uniformą.
Prieš mūšio inscenizaciją Santakos parke įrengtoje stovykloje prie laužo poilsiavę svečiai iš Karaliaučiaus krašto sakė, kad tokie įvykiai yra gera proga pajusti istoriją ir susitikti su bendraminčiaus.
"Mūsų klubas vienija inžinierius, mokytojus, statybininkus. Visuomet susitinkame tokiose vietose", - sakė muziejuje dirbanti istorikė Svetlana Pančenko, iš Karaliaučiaus atvykusi kartu su savo vyru.
Stovykloje iš viso buvo daugiau nei šimtas palapinių, ant kai kurių plevesavo Prancūzijos ar Lenkijos vėliavos, o dalyviai ilsėjosi snausdami ant atvežtų šieno kupetų.
200 metų senumo įvykius atkūrė entuziastai iš Lietuvos, Prancūzijos, Rusijos, Čekijos, Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos, Latvijos.
Pasak organizatorių, iš viso per tris dienas iš artilerijos patrankų buvo planuojama iššaudyti apie 200 kilogramų juodojo parako.
"Kas mums yra tas 1812-ųjų įvykis? Iš vienos pusės tai kraujas ir karas, tačiau iš kitos pusės, tai buvo viltis susigrąžinti valstybingumą, kurį iš mūsų buvo atėmę," - BNS sakė Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotojas, istorikas ir rekonstrukcijos dalyvis Arvydas Pociūnas.
Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė savo sveikinime sakė, kad Napoleono vadovaujamos kariuomenės atėjimas atnešė lietuviams realią, apčiuopiamą viltį, jog pavyks nugalėti Rusijos imperiją.
"Tačiau Kaunas taip pat liudijo ir besitraukiančios Napoleono kariuomenės nesėkmę – pralaimėjęs mūšį Rusijoje, imperatorius skubėjo atgal į Prancūziją ir su savimi išsinešė neišsipildžiusias lietuvių viltis – su Prancūzijos pagalba atkurti prarastą nepriklausomybę", - teigiama ministrės sveikinime.
Pirmadienį Napoleono Didžiosios armijos žygio 200-osios metinės bus paminėtos Vilniuje, Antakalnio kapinėse. Čia bus atidengta tai progai skirta atminimo lenta.
Antakalnio kapinėse Vilniuje palaidota apie 2 tūkst. Napoleono Didžiosios armijos karių.
1812 metų vasarą sėkmingai pradėjęs žygį į Rusiją, Napoleonas žiemą patyrė triuškinamą pralaimėjimą.