Valstybės gynimo taryba nusprendė, kad bendras ribinis krašto apsaugos sistemoje tarnaujančių ir aktyviojo kariuomenės rezervo karių (savanorių) skaičius 2005-aisiais metais bus 19 tūkst. 650. Iš to skaičiaus profesinės karo tarnybos karių bus iki 7 tūkst. 800, šauktinių – iki 3 500, savanorių – iki 8 tūkst.
Po penkerių metų profesinės karo tarnybos karių bus beveik puse tūkstančio daugiau – iki 8 tūkst. 400. Šauktinių 2010 m. numatoma turėti iki 2 tūkst., savanorių – iki 6 tūkst. 500. Ribinis 2010 m. krašto apsaugos sistemos skaičius bus 17 tūkst. 190. Beje, minėtiems skaičiams dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas.
Krašto apsaugos ministerijos Gynybos politikos ir planavimo departamento vyriausiasis specialistas Arūnas Molis sako, kad profesinės karo tarnybos karių skaičius po truputį didinamas dėl to, kad žymiai mažėja šauktinių ir aktyviojo rezervo (savanorių) reikalingas skaičius, o užduočių kariuomenei nemažėja.
“Lietuva ateityje planuoja siųsti dar daugiau karių į tarptautines operacijas – o į jas siunčiami tik profesinės karo tarnybos kariai ir savanoriai”, - aiškino A.Molis.
“NATO Lietuvai nenurodo, kokį kariuomenės modelį pasirinkti. Aljansui svarbu, kad Lietuvos kariai būtų kokybiškai parengti tiek kolektyvinės gynybos, tiek taikos palaikymo operacijoms. Rekomendacijose ir pastabose Lietuvai sakoma, kad „Lietuva turėtų kurti mažesnius, tačiau didesnių pajėgumų ir lengvai perdislokuojamus karinius vienetus”, - pasakojo specialistas.
Pasak A.Molio, prašyti didinti 2 proc. nuo BVP dalį krašto apsaugai neketinama. Anot pareigūno, planams didinti profesinės karo tarnybos karių skaičių jau yra numatytos atitinkamos lėšos krašto apsaugos sistemos biudžete.
“Tuo labiau, kad sumažinus šauktinių ir savanorių skaičių, dėl profesinės karo tarnybos karių skaičiaus padidinimo išlaidos personalui didėti neturėtų”, - tvirtino A.Molis.
Krašto apsaugos ministerijos specialistai pripažįsta, kad sprendimas, ar iš tiesų Lietuva turės daugiau profesinės karo tarnybos karių nei dabar, priklausys nuo valdančiosios parlamento daugumos politinės nuostatos, tačiau, anot jų, pritarimas didinti tokius karinius būrius naudingas ne vien politiškai, bet ir ekonomiškai.
A.Molio teigimu, pastaruoju metu susiduriama su situacija, kad vis labiau mažėja sferų, kuriose būtų reikalingi šauktiniai. Be to, pasak KAM atstovo, šauktiniams reikėtų skirti ilgesnę apmokymo laiko trukmę nei dabar, nes karo technika tampa vis sudėtingesnė.
“Kita vertus, kol kas kariuomenėje naudinga išlaikyti nors ir nedidelį kiekį šauktinių. Tai reikalinga tam, kad kariuomenė išlaikytų glaudesnį ryšį su visuomene, o šalies gynimas netaptų vienos profesinės grupės reikalu”, - įsitikinęs A.Molis.
KAM duomenimis, šauktinių savo krašto apsaugos sistemos daliniuose nebeturi JAV, Kanada, D.Britanija, Olandija, Belgija, Liuksemburgas, Ispanija, Portugalija, Prancūzija ir Čekija.
Italija, Slovėnija ir Slovakija visiškai atsisakyti privalomosios karo tarnybos karių planuoja iki 2006-ųjų, Rumunija – iki 2007-ųjų, Bulgarija – iki 2010-ųjų.
Latvijos Vyriausybė 2003 m. taip pat priėmė politinį sprendimą per 3-9 metus atsisakyti privalomosios karo tarnybos. Estijoje šiuo klausimu vyksta karštos diskusijos tarp politinių partijų.