„Mes kovojame čia, ar bus kur Nemenčinėje ar Maišiagaloje užrašyta, ar nebus, bet esminis klausimas, kur mes einame: ar mes išlaikysime tautinį savitumą, ar neišlaikysime, įskiepysime jaunimui pagarbą lietuvybei ir lietuvių kalbai, ar neįskiepysime. Štai kur yra pagrindinis klausimas. O dabar mūsų žmonos tapo zvonkės, šmonkės, bonkės ir taip toliau. Tai jeigu Rusijoj būtų tas pats, tai Vladimiro Putino žmona būtų Putė?“, - šaukė parlamentaras, nors Rusijos prezidento žmonos pavardę pagal lietuvišką modelį jis sukonstravo klaidingai – moters pavardė būtų Putinė.

Savo pasipiktinimą socialdemokratas išsakė parlamente vykstant diskusijai dėl Valstybinės kalbos įstatymo. Tuo metu politikai kaip tik ginčijosi, ar minimas įstatymas turi leisti nelietuviškus viešuosius užrašus šalia lietuviškų, ar tai turi būti įtraukta į tautinėms mažumoms taikomą Tautinių bendrijų įstatymą.

Diskutavo apie lenkiškus užrašus

DELFI jau rašė, kad Valstybinės kalbos įstatymo projekte nurodoma, jog viešieji užrašai turi būti rašomi tik lietuvių kalba, tačiau turizmo tikslais įmanoma tokius užrašus rašyti ir užsienio kalba, tačiau jis turėtų būti mažesnis nei lietuviškas.

Šiuo metu galiojančiame įstatyme teigiama, kad vieši užrašai turi būti tik lietuviški, o lenkiškos gatvių pavadinimų lentelės lenkų tautinės mažumos gyvenamuose Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose teisiškai neturėtų ten kabėti.

Lietuvos lenkai teigia, kad, remiantis Lietuvos tarptautiniais įsipareigojimais, tautinių mažumų kompaktiškai gyvenamuose rajonuose gatvės ir vietovardžiai privalo būti rašomi tiek valstybine, tiek tautinės mažumos kalba.

„Pirmiausia trumpai ir aiškiai pasakysiu apie dviejų arba trijų kalbų užrašus: jeigu dar nėra, tai bus – anksčiau ar vėliau. Nes tai yra gyvenimo progresas, o ne regresas. Klausimas tik kito pobūdžio, ar yra vietovių, kur nėra užrašų valstybine kalba, ten, kur turėtų būti? Mano žiniomis, nė vieno akto nebuvo surašyta, kadangi nėra nė vieno fakto, kad ten, kur turi būti užrašas valstybine kalba, jo nebūtų. Vienu žodžiu, valstybinė kalba yra gerbiama, jeigu dar šalia yra nelietuviškai, tai ir turi būti“, - teigė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Jaroslavas Narkevičius.

V.Stundys: čia ne tas įstatymas, kuris leidžia ar draudžia lenkiškus užrašus

Tačiau Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas, konservatorius Valentinas Stundys aiškino, jog Valstybinės kalbos įstatymo tikslas nėra nustatyti, kaip turi būti ginamos tautinių mažumų teisės. Anot jo, šis įstatymas įtvirtina konstitucinį valstybinės lietuvių kalbos statusą.

Su V. Stundžiu sutiko ir konservatorius Saulius Pečeliūnas. Jo teigimu, šio įstatymo kontekste esama nesusikalbėjimo su tautinių mažumų atstovais, tačiau politikas pats sako pritariąs vietovardžių ir gatvių rašybai nelietuviškai.

„Turime atskirti ir reglamentuoti – kur yra valstybinės kalbos įstatymas ir valstybės reikalai bei kur yra tautinių bendrijų ir tautinių mažumų reikalai, jų noras užrašyti tuos pavadinimus jų gimtąja kalba. Man tai yra visiškai priimtina – ir tie gatvių pavadinimai, ir vietovardžių pavadinimai, aišku, turime susitarti dėl šrifto dydžio ir vietovardžių neiškraipymo bei vertimo, kaip kam norisi, nes tada tie patys jūsų tautiečiai, atvažiavę į Vilnių ar Naująją Vilnią, ieškos kokios nors gatvės ir tiesiog neras“, - teigė S. Pečeliūnas.

Vis tik Lietuvos lenkų rinkimų akcijos narys J. Narkevičius nesutiko, kad Valstybinės kalbos įstatymas reglamentuoja tik lietuvių kalbos vartojimą. Jo teigimu, įstatyme yra nuostatų, kurios kalba ir apie užsienio kalbų vartojimą viešajame gyvenime, todėl atskirti šių dalykų, jo manymu, negalima.