Atsiradęs vidinis priešas – puiki galimybė išreikšti susikaupusį pyktį
Psichologas psichoterapeutas Andrius Kaluginas taip pat prisipažino, kad, prasitaręs kolegoms apie būsimą pokalbį šia tema, buvo protinamas to nedaryti. Esą kam jam to reikia – praras dalį savo klientų bei ramybę, nes tam tikros visuomenės dalies reakcija gali būti neprognozuojama. „Visgi kalbėti apie tai specialistai turi. Kas, jei ne jie, pažvelgs į situaciją iš šalies“, - svarstė pašnekovas.
Anot psichologo, paprastai tam tikros žmonių grupės visuomenėje susivienija dėl vidinių arba išorinių priešų. Tai vyksta per visus karus, krizes ir pan. Vieni žmonės ieško vidinių priešų, kaip Garliavos atveju, kiti telkiasi ties išoriniais – pavyzdžiui, Rusija ir Lenkija.
„Dabar Lietuvos visuomenė turi tris vidinius priešus, ties kuriais susitelkusi didžioji tautos dalis. Tai pedofilai, teisinė sistema ir Andrius Kubilius (turbūt dabar reikėtų pridėti ir prezidentę Dalią Grybauskaitę – DELFI). Tai, kad žmonės pasipiktinę teisine sistema, nėra nei blogai, nei gerai. Tai visiškai normalu. Nenormalus yra šio pasipiktinimo išraiškos mastas. Tai rodo Lietuvoje esančią bendrą psichologinę ir ekonominę krizę, kai žmonės vienijasi ne dėl Lietuvos krepšinio rinktinės laimėjimų, ne dėl kažkokių Lietuvos pasiekimų, pozityvios veiklos, gražių perspektyvų, o telkiasi ieškoti vidaus priešų. Žmonės tiesiog yra pavargę nuo ekonominių ir kitokių sunkumų, įsitempę, ir štai atsirado vidinis priešas – galimybė legaliai išlieti savo pyktį.
Taigi yra natūralu neapkęsti pedofilų, yra natūralu piktintis, kad teisinė sistema yra supuvusi, bet kai pasipiktinimas įgauna tokius mastus, tai rodo, kad ši situacija suteikė žmonėms galimybę išreikšti savo vidinę agresiją, susikaupusį pyktį“, - svarstė A. Kaluginas.
Paklaustas, kodėl tie žmonės, kurie pritaria nuomonei, kad teismo sprendimas turėjo būti įvykdytas, ir palaiko mergaitės perdavimą motinai, bet iki šiol laikėsi nuosaikiai, taip pat pradėjo emocingiau ginti savo poziciją, psichologas darė prielaidą, kad šiems žmonėms nusibodo nuolatinis šios temos eskalavimas.
„Dabar vyksta vos ne kažkoks vidinis pilietinis karas, kuriam nuosaikūs žmonės nepritaria ir nesąmoningai priešinasi. Todėl tie, kurie anksčiau norėjo atsiriboti nuo šios istorijos, dabar taip pat bando reikšti savo nuomonę. Tačiau dažnai jų nuomonė nėra girdima, nes tie, kurie turi neutralią poziciją, dažniausiai yra santūrūs ir ramūs žmonės. Ir kai vienas toks žmogus kviečia nusiraminti ir logiškai apsvarstyti, kas vyksta, jį tuoj pat užsipuola penki, kurie rėkia garsiai ir, aišku, girdimi daug labiau“, - teigė A. Kaluginas.
Taigi šiuo metu visuomenėje susidariusi situacija, anot pašnekovo, rodo tiek mūsų visuomenės brandos deficitą, tiek krizinę situaciją, kurios metu žmonės rado būdą natūraliai išlieti savo nepasitenkinimą viskuo – visu savo ir šalies gyvenimu. Tokių viskuo nusivylusių žmonių Garliavos judėjime, psichologo manymu, yra daugiausiai.
„Likusieji, mano manymu, tai daro iš grynų gryniausio populizmo. O kas yra populizmas? Sakai, tai, ką žmonės nori iš tavęs išgirsti, nes artėja rinkimai. Taigi tie nuosaikieji, tegu jie nesupyksta, mano manymu, veidmainiauja. Tikra emocija, tikra agresija, tikras pasipiktinimas yra tų žmonių, kurie pavargę nuo visų ekonominių ir psichologinių negandų. Jų pasipiktinimas yra nuoširdus. O visi tie koncertai ir visa kita – jau viešųjų ryšių dalis“, - svarstė psichologas.
Beje, pašnekovo kalbinti kolegos, išsakę savo nuomonę tik neoficialiai, taip pat sutiko, kad šiandien visuomenėje mes matome iš esmės nespręstos krizės pasekmes, kai laiku nebuvo imtasi priemonių, kurios būtų užkirtusios kelią tokiems dalykams. Egzistuoja labai paprastas dėsnis – nevaldoma krizė plečiasi, nesvarbu, kur ji vyktų – šeimoje, mokykloje ar visuomenėje. Be to, psichologai pastebėjo, kad, vadovaujantis ne pačiais geriausiais motyvais, visuomenė buvo dirbtinai kiršinama, kitaip tariant, buvo stengiamasi iš šios situacijos padaryti realybės šou, o į realybės šou žmonės įsijaučia, juolab kad ir natūraliai jie jaučia daug įtampų, todėl atsiradus, į ką nukreipti savo agresiją, taip ir padaroma.
A. Kaluginas taip pat linkęs manyti, kad neramumai greičiausiai dar tęsis mažiausiai iki rinkimų, kadangi yra daug jėgų, kurioms naudinga eskaluoti šią temą.
„Deja, ši tema – tiesus kelias į aklavietę. Pirmiausiai todėl, kad nėra pasaulyje šalies, kurioje nebūtų pedofilų. Ir piketais jų nei išgąsdinsi, nei išvaikysi. Tai kova su vėjo malūnais. Taip pat labai lengva ieškoti vidinių priešų teisinėje sistemoje, nes teisėjai dažnai kažkam yra padarę kažką bloga. Tačiau teisinė sistema yra tokia uždara ir nelanksti, kad tokiais metodais jos nepakeisi. Be to, žmonės visada bus kažkuo nepatenkinti.
Ši situacija atsidūrė aklavietėje dar ir todėl, kad jai spręsti reikėtų sukurti labai gerą specialistų komandą, tačiau geri psichologai, kurie bandė dirbti su mergaite, tai daryti atsisakė, kadangi nenori rizikuoti savo saugumu – savo tiesą ginantys žmonės iš tiesų neprognozuojami. Kad normaliai vyktų darbas, užtektų vos 6-7 skirtingų krypčių psichologų ir socialinių darbuotojų“, - svarstė pašnekovas.
Psichologas priminė, kad po visą pasaulį yra pasklidusi kunigų pedofilija
Paklaustas, kokia dar tema galėtų taip supriešinti visuomenę, pašnekovas paminėjo atominės elektrinės temą. Esą šis susipriešinimas būtų netgi sveikas, kadangi paskatintų daugiau diskusijų, be to, energetinis klausimas Lietuvai daug svarbesnis nei lokalus šeimos konfliktas, su kuo liks mergaitė.
„Aišku, šio atvejo pagalba bandoma spręsti socialines problemas. Tačiau šie žmonės yra adekvatūs tik savo agresijai ir ja remiantis daryti revoliuciją nėra pagrįsta. Šiais laikais kažką pakeisti įmanoma tik kuriant, o ne griaunant ir pykstant. Kai girdžiu sakant, kad šios bylos pagrindu reikia keisti visą visuomenę, aš manau, kad jei ką ir reikėtų keisti, pirmiausiai reikėtų keisti žmonių mąstymą, kad jame atsirastų pozityvumo. Tik tuomet žmonės telksis ne priešų ieškoti, o pozityviems darbams“, - įsitikinęs A. Kaluginas.