R. Žilinskas dalyvavo ketvirtadienio vakarą „Skalvijos“ kino centre vykusioje diskusijoje apie prieš porą metų Vilniuje pirmąsyk vykusias homoseksualų eitynes. Diskusija surengta dienai prieš homofobiją ir transfobiją paminėti.

R. Žilinskui diskusijos metu priminta, kad prieš pat eitynes jis pasisakė prieš viešą akciją – esą tauta ir taip suirzusi, jos nereikia erzinti dar labiau, Lietuva tam nepasiruošusi.

„Aš jau 20 metų esu pakankamai garsus žmogus, atpažįstamas gatvėje ir didžiumą to laiko mano lytinė orientacija buvo parašyta man praktiškai ant kaktos. Dėl to jokio ypatingo virsmo per tą savaitę neįvyko“, – dvejų metų senumo įvykius prisiminė parlamentaras. Pasak R. Žilinsko, lūžis dėl eitynių įvyko tada, kai paradą pamėginta uždrausti. Tada jis sakė supratęs, kad už eitynes kovos ir jose žygiuos.

„Mes augame, bręstame ir tikrai įmanoma, kad kitąmet „Baltic Pride“ pražygiuos Gedimino prospektu. Jūs pasižiūrėkite, nuo mano ryžto pasisakyti draugui, tada šeimai, tada savo kolektyvui, pakvietimo į boso vestuves, manęs išrinkimo į Seimą, pakvietimo į konservatorių partiją (...)“, – progresą nupasakojo R. Žilinskas.

Seimo narys prisiminė prieš daugelį metų apie homoseksualumą ryžęsis pasakyti vienai kolegei. Ši atsiduso ir apsidžiaugė, kad jis pagaliau ryžosi pripažinti akivaizdžią tiesą. Netrukus kolegė ištekėjo už R. Žilinsko viršininko. R. Žilinskas į vestuves pakviestas su draugu.

V.Navickas: P.Gražulis eitynių laukė nuo ryto

Vilius Navickas

Buvęs sostinės meras Vilius Navickas, siekęs, kad leidimas eitynėms būtų išduotas, prisipažino anksčiau apie homoseksualų problemas negalvojęs, nes apie jas nežinojęs. V. Navickas kalbėjo, kad, tapęs meru, pradėjo bręsti ir daugiau galvoti apie žmogaus teises. Prie minėto brendimo ir augimo prisidėjo pamatyti filmai, užsienio valstybių atstovai. Štai susipažinti atvykusi naujoji JAV ambasadorė nuo prezidento Baracko Obamos merui perdavė bylą apie žmogaus teises.

„Nėra tai lengva, žinant kai kurių žmonių požiūrį, partijos požiūrį, kuriai aš priklausiau. (...) Paimi ir subręsti kaip tas obuolys arba kriaušė, pasielgi galbūt taip, kaip turėtum pasielgti“, – apie požiūrio į homoseksualus ir jų teises keitimąsi kalbėjo V. Navickas. Jis teigė besididžiuojantis homoseksualų bendruomene, padėjusia priimti sprendimą dėl eitynių.

„Jeigu meru būsiu, tai tikrai“, – į klausimą, ar homoseksualai gali tikėtis kitąmet žingsniuoti Gedimino prospektu, juokdamasis atsakė V. Navickas. Eksmeras prisiminė eitynių rytą pats važiavęs apžiūrėti rengiamos vietos.

„Dar nieko nebuvo, buvo kokia 10 ar 11 val. ryto, o Petras Gražulis jau ant tvoros sėdėjo, ėjau su dviem policijos pareigūnais, jis iškoliojo policininkus, mane ir visą pasaulį. Bet visokių yra – nieko čia nepadarysi“, – kalbėjo V. Navickas.

Vladimiras Simonko

Lietuvos gėjų lygos valdybos pirmininkas Vladimiras Simonko prisiminė, kad klausimas dėl P. Gražulio ir jo bendražygio Kazimiero Uokos su policija buvo aptariamas dar prieš eitynes. „Mes nutarėme, kad jokiais būdais jų negalima leisti“, – sakė V. Simonko.

Visgi eitynėms pasibaigus, kai jau dalijo interviu žiniasklaidai, V. Simkonko išvydo atbėgančius P. Gražulį ir K. Uoką. Pasak V. Navicko, policijos pasižadėjimas užtikrinti tvarką ir saugumą buvo viena svarbiausių priežasčių, lėmusių sprendimą išduoti leidimą.

Žvaigždės homoseksualumą slepia

Menotyrininkė Laima Kreivytė atkreipė dėmesį į viešumos žvaigždes, žurnalo „Žmones“ gyventojus, formuojančius viešąją opiniją. „Tikrai tarp jų yra ir gėjų, ir lesbiečių, ir jie turi krūvas tokių draugų, bet kažkodėl per praėjusias eitynes tik vienintelė Erica Jennings, kuri net nėra lietuvė, atėjo į „Baltic Pride“. Lietuviai gal neišdrįso ateiti palaikyti“, – sakė L. Kreivytė.

Diskusijos dalyvė pastebėjo, kad iš dainininkų apie savo homoseksualumą pasisakė vienintelis Ruslanas Kirilkinas.

„Man atrodo, ši problema irgi svarbi. Kol viešojoje erdvėje yra kažkoks sudėtingumas, nejaukumas, kol tie patys žmonės nejaukiai jaučiasi, manau, ir šioje vietoje reikėtų kažkokio augimo“, – kalbėjo L. Kreivytė.