Kai prieš pustrečių metų sudegė Labanoro bažnyčia, dvasininkai ir valstybės institucijos skėsčiojo rankomis ir skaičiavo nuostolius. Kultūros vertybe pripažintos bažnyčios netektis įvertinta beveik 2 mln. litų. O liepsnose ar nežinia kur dingę liturginiai reikmenys ir paveikslai – beveik dvigubai daugiau, t.y., 3,7 mln. litų.
Prieš pusmetį degusiame Tytuvėnų vienuolyne pasigesta beveik 60 sakralinių eksponatų. Jų vertė – 2,5 mln. Lt. Žala vienuolynui ir bažnyčiai – dar vis tikslinama.
Prieš savaitę sudegusioje Paštuvos bažnyčioje buvę keturi kultūros vertybėmis pripažinti paveikslai įvertinti mažiausia – 75 tūkst. litų suma.
„Vien per šiuos tris objektus finansinė žala siekia apie 10 mln. Lt, jau nekalbu, kad yra didžiulė dvasinė ir kultūrinė netektis“, – sako Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.
Po gaisro Tytuvėnuose Kultūros ministerija su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu rengia įstatymų pakeitimus ir rekomendacijas, kaip veiksmingiau gesinti gaisrus. Viceministro teigimu, tvarka bus patvirtinta iki liepos. Joje daugiausia dėmesio esą bus skiriama žmonių sąmoningumui.
„Moralinis pasirengimas ir vietinės bendruomenės noras, savininko atsakomybės sužadinimas yra turbūt tas tikslas, kurio sieksime tomis prevencinėmis priemonėmis“, – teigia kultūros viceministras Gediminas Rutkauskas.
Buvęs paveldosaugininkas, parlamentaras Naglis Puteikis sako, kad toks ministerijos požiūris neapsaugos nuo priežasties – padegėjai ir toliau brausis į nesaugomas bažnyčias.
„Jie, prisižiūrėję tų serialų apie užsienio kriminalistus, tiesiog padega tas bažnyčias siekdami panaikinti pėdsakus. Tai čia yra priežastis. Tą priežastį labai nesunku panaikinti įrengus signalizaciją ir ją prijungus prie pultų, prie kurių visą parą budi darbuotojai“, – įsitikinęs N. Puteikis.
Kultūros paveldo departamentas kreipėsi į Vyriausybę siūlydamas paveldo pastatuose įrengti signalizacijas už valstybės lėšas.
„Vis dėlto jau šiandien visiškai aišku, kad sakralinio paveldo objektuose, kurie yra registriniai arba kuriuose saugomos registrinės vertybės, privalo būti įrengta mažų mažiausiai priešgaisrinė apsauga“, – tvirtina D. Varnaitė.
Tolimesnė saugos sistemų priežiūra gultų ant savininkų – Bažnyčios – pečių. Dvasininkai į šį pasiūlymą žiūri skeptiškai.
„Net jeigu ir būtų gera signalizacija, kol ten kažkas atvažiuotų, o medinė bažnytėlė – ne visai parako statinė, bet netoli to“, – mano Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius.
Kol kas dėl Lietuvos medinio paveldo apsaugojimo aiškiausiai apsisprendė tik Norvegija – jų fondai finansuos restauravimą tik tų objektų, kuriuose bus numatyta priešgaisrinė apsauga.