Tokį verdiktą KT priėmė išnagrinėjęs grupės parlamentarų skundą. KT nuomone, tuometinis Tautos prisikėlimo partijos (TPP) lyderis parlamento vadovo išrinktas nenusižengiant pagrindiniam šalies įstatymui.

Seimo narių grupės nuomone, ginčijamu teisiniu reguliavimu, įtvirtintu Seimo statuto 117 straipsnio 6 dalyje, sudaromos prielaidos pažeisti slapto balsavimo imperatyvą, nes tuo atveju, kai yra iškeltas tik vienas kandidatas, balsuojantysis, kuris palaiko iškeltą kandidatą, balsavimo biuletenyje neturi nieko išbraukti ir neužeina į slapto balsavimo kabiną. Taip esą sudaroma galimybė kontroliuoti balsuojančiojo balsavimo turinį.

Tačiau KT apskųstame Seimo statuto straipsnyje prieštaravimų Konstitucijai nerado.

„Seimo statuto 117 straipsnio 6 dalies, pagal kurią balsuojantis Seimo narys biuletenyje išbraukia pavardes tų kandidatų, prieš kuriuos balsuoja, arba tuos teiginius, kurie jam nepriimtini, neprieštarauja Konstitucijai. (...) Seimas, pasinaudodamas Konstitucijos jam suteikta diskrecija nustatyti savo darbo tvarką, nustatė, kaip balsuojančiojo pasirinkimas turi būti pažymimas balsavimo biuletenyje. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Seimo statuto nuostatas tais atvejais, kai Seime balsuojama dėl vieno kandidato ar vieno teiginio, balsuojančiajam, norinčiam išreikšti savo valią, turi būti sudaryta galimybė balsavimo biuletenyje išbraukti jam nepriimtinus pasirinkimus ir palikti neužbrauktą pasirinkimą, kuris jam yra priimtinas. Turi būti sudaryta galimybė balsuojančiajam šį veiksmą atlikti slapto balsavimo kabinoje, kurios neperėjęs jis negalėtų eiti prie balsadėžės. Taigi konstatuota, kad pareiškėjo ginčijama Seimo statuto 117 straipsnio 6 dalimi yra sudarytos teisinės prielaidos užtikrinti balsavimo slaptumą tuo atveju, kai sprendimas Seime priimamas slaptu balsavimu“, - teigiama trečiadienį KT išplatintame pranešime.

Vienas kreipimosi į KT iniciatorių, socialdemokratas Vytenis Andriukaitis DELFI teigė tokį KT sprendimą prilyginantis pergalei. Anot jo, KT aiškiai nurodo, kad dabartinė tvarka, kai renkantis iš vieno kandidato balsuojantieji „prieš“ išbraukia jo pavardę, o balsuojantieji „už“ biuletenyje nepažymi nieko ir eina ne į balsavimo kabiną, o tiesiai prie balsadežės, turi būti pakeista. Socdemo nuomone, balsuojant dėl A. Valinsko buvo pažeisti slapto balsavimo principai, mat buvo akivaizdu, kurie parlamentarai balsuoja „už“, o kurie – „prieš“.

V. Andriukaičio teigimu, po KT sprendimo reikia keisti Seimo statutą ir sudaryti Seimo nariams galimybes atlikti normalią balsavimo procedūrą. Parlamentaras taip pat pažymėjo manąs, kad jeigu A. Valinskas tebebūtų Seimo pirmininku, KT sprendimas veikiausiai būtų kitoks. Mat KT nutarė šią „konstitucinės justicijos bylos dalį nutraukti“, kadangi Seimo nutarimo, kuriuo A. Valinskas paskirtas Seimo pirmininku, galiojimas yra pasibaigęs.

DELFI primena, jog A. Valinskas Seimo pirmininku išrinktas tik antruoju bandymu. 2008 m. lapkričio 17 d. Seimas pirmuoju balsavimu atmetė jo kandidatūrą, bet jau tą pačią dieną paskelbtas naujas balsavimas, kuriame tuometiniam TPP lyderiu balsų pakako. Į KT kreipęsi parlamentarai akcentuoja, kad pagal procedūras, jų nuomone, A. Valinskas negalėjo būti tą pačią dieną antrąsyk teikiamas į Seimo pirmininkus, mat Seimo statute nurodyta, kad to paties turinio sprendimą atmetus, nesant ypatingų aplinkybių, dėl jo pakartotinai galima balsuoti tik po 6 mėnesių.

Seimo pirmininko kėdėje A. Valinskas neišbuvo nė metų. 2009 m. rugsėjį jis išmestas iš šio posto. Seimo pirmininke po A. Valinsko tapo konservatorė Irena Degutienė.