Kaip žinoma, ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė konservatoriaus Vaidoto Bacevičiaus ir kitų parlamentarų pateiktiems projektams, jog parlamentui nepritarus kurios nors institucijos veiklos ataskaitai, institucijos vadovas atleidžiamas.
Anot Seimo narių, taip pat turėtų būti pasielgiama net su tais institucijų vadovais, kuriuos į pareigas skiria ir iš jų atleidžia, pavyzdžiui, prezidentas.
Tarkime, Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinį direktorių pagal įstatymus Seimo pritarimu skiria ir atleidžia prezidentas. Todėl jeigu Seimas nepritartų metinei VSD veiklos ataskaitai, prezidentei būtų siūloma direktorių atleisti iš pareigų.
„Man atrodo, kad šitos pataisos Konstitucijos kontekste atrodo blogai. Mano galva, kyla klausimas, ar jos apskritai atitinka Konstituciją, nes jeigu pasižiūrėsime 75 Konstitucijos straipsnį, tai ten įtvirtinta speciali pareigūnų, kuriuos skiria arba renka Seimas, apsaugos garantija – jie gali būti atleidžiami iš pareigų, kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma pareiškia jais nepasitikėjimą“, - teigė V. Sinkevičius.
„Vadinasi, norint pareikšti nepasitikėjimą, atleisti iš pareigų, reikia ne mažiau nei 71 balso. Čia yra garantija ir pareigūnas yra tikras, kad jeigu jis dirba gerai, jis turi garantiją, jį sunku atleisti“, - pridūrė konstitucinės teisės specialistas.
Teisininkas sako šiuo atveju įžvelgiąs norą apeiti Konstituciją ir nustatyti mažesnes garantijas pareigūnams, kuriuos skiria Seimas arba dalyvauja juos skiriant.
V. Sinkevičius atkreipia dėmesį, kad priimti nutarimą dėl kurios nors institucijos veiklos ataskaitos nereikia absoliučios balsų daugumos, todėl tokiu atveju išeitų, jog pareigūną galima atleisti nesant 71 balso daugumos.
Paklaustas, ar jo nuomonė keistųsi, jeigu V. Bacevičiaus ir kitų Seimo narių projektuose atsirastų nuostata, jog nepritarus institucijos ataskaitai jos vadovas gali būti atleidžiamas tik absoliučia balsų dauguma, profesorius teigė, kad tokiu atveju teisės aktų pataisos yra niekinės, nes Seimas ir dabar bet kuriuo metu gali reikšti nepasitikėjimą pavaldiems pareigūnams.
„Bet tada šitos normos apskritai nereikia, nes Seimas apskritai bet kada gali reikšti nepasitikėjimą dėl įvairių aplinkybių, nebūtinai dėl pritarimo ataskaitai. Tarkime, Seimas nesutinka su paskirto pareigūno veiksmais, priimamais sprendimais, mato, kad Seimo paskirtas asmuo blogai tvarkosi, nesugeba organizuoti darbo, Konstitucija bet kada suteikia teisę Seimo nariams pareikšti nepasitikėjimą“, - teigė V. Sinkevičius, pridūręs, kad įstatymo pataisų projektai yra pertekliniai ir prastai paruošti.
DELFI primena, kad Seime pradėtos svarstyti pataisos būtų aktualios tokioms institucijoms kaip Valstybės kontrolė, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, Valstybinė kultūros paveldo komisija, Lygių galimybių kontrolieriaus įstaiga, Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK), Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), Seimo kontrolierių įstaiga, Lietuvos radijas ir televizija (LRT), Valstybės saugumo departamentas (VSD), Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), Generalinė prokuratūrą, Lietuvos mokslo taryba, Privatizavimo komisija.
Kad įstatymas įsigaliotų, Seime dar reikia dviejų balsavimų.