Savivaldybėje merginai pasiūlė vykti užsidirbti į užsienį
Viename iš Lietuvos didžiųjų miestų aukštųjų mokyklų kartu su seserimi besimokanti Ugnė (vardas pakeistas – DELFI) iki šiol gaudavo 146 litų socialinę stipendiją. Tokią pačią stipendiją gaudavo ir juos sesuo. Pinigus merginos išleisdavo mokesčiui už bendrabutį ir pragyvenimui. Mat mama, auginanti dar tris vaikus, menkai gali jas paremti.
„Šeimoje esame 5 vaikai, iš kurių dvi studentės ir trys mokyklinukai. Tėvai yra išsiskyrę, tėvas šeimos finansiškai neparemia. Šiemet į pajamas pradėjus skaičiuoti ir vaiko pinigus, kurių mūsų šeima gauna 156 Lt, visos šeimos pajamos per mėnesį yra 2234,13 Lt, taigi vienam asmeniui tenka 372,36 Lt. Tai reiškia, kad valstybės remiamas pajamas (350 Lt vienam asmeniui) viršijome 22,36 Lt. Todėl mūsų šeimai neskyrė socialinės pašalpos, o mes su seserimi nebegalėjome prašyti Valstybinio studijų fondo socialinės stipendijos, kurią panaudodavome pragyvenimui ir mėnesiniam mokesčiui už bendrabutį.
Mūsų šeimos pajamos nėra tokios didelės, kad mama išlaikytų dvi studentes ir aprūpintų moksleivius, todėl pati nuvykau į savivaldybę prašyti kokios nors išimties. Vyriausioji specialistė patarė tarp paskaitų susirasti darbą arba tiesiog važiuoti į užsienį užsidirbti, nes čia jokios išimties negausime. Vadinasi, pagal naująją tvarką pašalpą gauti norintis žmogus turi būti visiškas bedarbis ir neturėti vaikų? Kitu atveju visos socialinės garantijos nubraukiamos. Manau, tai yra neteisinga“, - pasakojo pašnekovė.
Šeimos pajamas sudaro nepilni 200 Lt, gaunami už žemės ūkio veiklą, vaiko pinigai, minimali moters alga bei alimentai iš Vaikų išlaikymo fondo. Mat girtaujantis vaikų tėvas, likęs gyventi ankstesniame šeimos būste, vaikų neremia. Kol vaiko pinigai nebūdavo įskaičiuojami į pajamas, už paveldėtus pinigus įsigytame nedideliame bute gyvenanti šeima gaudavo ne tik socialinę pašalpą, bet ir kompensaciją už šildymą, be to, nereikėdavo mokėti už muzikos mokyklą, kurią lanko viena šeimos mergaitė.
„Norėjome atsisakyti tų vaiko pinigų, bet savivaldybėje mumis pasipiktino – esą turime gauti viską, kas mums priklauso. Tuomet prašėme nuimti bent truputį, kad bent socialinę stipendiją dukros gautų. Laimei, turėjome šiek tiek santaupų – išgyvenome. Tačiau dabar jas pabaigėme. Viena dukra bandė ieškotis darbo, bet rado tik tokį, kad jį dirbdama negalėtų lankyti paskaitų, nes reikėtų atsakinėti į skambučius. Darbai čia nesimėto. Kita dukra jau rašo magistrą, tad kaip nors ištversime. Tik su mažesniais vaikais jau susitarėme – mokslų metų pabaigoje į ekskursijas su klase jie nevažiuos. Taip pat namuose neturime nei kompiuterio, nei interneto – taip pat šiek tiek sutaupome. Mašinos irgi neturime, nereikia leisti pinigų benzinui“, - dukrai antrino jos mama.
Anot moters, šiemet seniūnijoje, kurioje ji gyvena, iš 20 šeimų beliko vos keturios, kurios dar gauna socialines pašalpas.
„Tačiau negirdėjau, kad tos šeimos pradėjo geriau gyventi, gerus darbus gavo. Nesuprantama man vykdoma socialinės paramos programa. Juk jeigu iš kažko pinigus atima, kažkam turėtų pridėti, bet tikrai neteko girdėti, kad kažkam buvo pagelbėta. Dabar pinigus tik nuima ir ieško būdų, kaip dar nuimti. Nesame mes nei girtuokliai, nei asocialūs, bet kai ateiname prašyti paramos, sutinkamos kaip valstybės žlugdytojos. Nuolat turi žemintis. Juk jie mato tavo pajamas, iškart žino, ar priklauso pašalpa, bet vis tiek pasiunčia surinkti begalės pažymų. Lakstai, moki už jas, atneši, o jas atmeta. Argi tai ne pasityčiojimas? Ar negalėjo iš karto pasakyti, kad nereikia vargti?“ - piktinosi 5 vaikų mama.
Tvarka buvo pakeista skatinant motyvaciją dirbti
Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vedėjos Svetlanos Kulpinos, išmokos vaikui įskaitymas į bendras šeimos pajamas nustatytas įgyvendinant Valstybės kontrolės 2011 metais atlikto valstybinio audito „Socialinės paramos sistema“ ataskaitoje pateiktas rekomendacijas – tobulinti teisinį reguliavimą numatant, kad lėšos, skiriamos minimalių poreikių tenkinimui, būtų įskaitomos į pajamas. Tokios išmokos, kaip išmoka vaikui, gali būti panaudota asmens minimalių poreikių tenkinimui, todėl turėtų būti siejama su šeimos pajamomis ir skiriant kitą socialinę paramą turėtų būti įskaitoma į pajamas, sudarant prielaidas paramą naudoti taupiau ir nukreipti taikliau.
„Tokį reguliavimą lemia tai, kad dabar veikiantis socialinės paramos teikimo modelis, pagrįstas šeimos gaunamų pajamų ir turto testavimu, yra orientuotas į gyventojų skatinimą integruotis į darbo rinką, užsiimti darbine veikla. Laikantis visoms šeimoms vieningos pajamų skaičiavimo sistemos išlaikomas bendras asmenų rėmimo principas. Neįskaitant į šeimos pajamas vaiko poreikiams skiriamų lėšų, likusios pajamos pilnai neatspindėtų esamos šeimos finansinės padėties.
Pažymėtina, kad vienas iš svarbiausių piniginės socialinės paramos sistemos pertvarkymo tikslų - padidinti socialinės pašalpos gavėjų motyvaciją dirbti. Įsidarbinimo skatinimas nukreiptas būtent į vaikus auginančias nepasiturinčias šeimas – ilgalaikiam bedarbiui, auginančiam vaikus, įsidarbinus jo šeimai dar 6 mėnesius papildomai mokama socialinė pašalpa, kurios dydis lygus 50 proc. socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 12 mėnesių iki įsidarbinimo“, - teigė specialistė.
Anot jos, skiriant piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, išmoka vaikui nebuvo įskaitoma į šeimos pajamas įgyvendinus šios išmokos mokėjimą visiems Lietuvos vaikams nepriklausomai nuo šeimos gaunamų pajamų. Nuo 2009 m. kovo 1 d. išmoka vaikui pradėta mokėti atsižvelgiant į šeimos gaunamų pajamų dydį. Šiuo metu ji mokama, kai gautos pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 525 litų. Todėl nuo 2012 m. sausio 1 d. skiriant piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, auginantiems vaikus, išmoka vaikui vėl yra įskaitoma į bendras šeimos pajamas, skaičiuojamas socialinei pašalpai ar kompensacijoms būsto šildymui, geriamam ar karštam vandeniui gauti.
Vis dėlto specialistė sutiko, kad pajamų dydžio ribos nustatymas yra visada labai jautrus, nes skausmingai paliečia tuos asmenims, kurių pajamos tik neženkliai viršija nustatytus valstybės teikiamos paramos dydžius.
Ilgalaikiams pašalpų gavėjams atiduoti pinigai, kuriuos gaudavo šeimos
„Ši tvarka tapo priemone, leidžiančia valstybei nepadėti žmonėms, kurie dėl tų keliasdešimt litų atsiduria ribinėse situacijose. Iš tiesų tai palietė labai daug šeimų – taigi situacija labai reali. Kita vertus, nuo šių metų pradžios padidinta socialinė pašalpa vienišiems žmonėms. Dabar ji siekia 100 proc. valstybės remiamų pajamų, be to, pašalpa, skirtingai nei anksčiau, mokama nuo pat pirmos dienos, kai žmogus užsiregistruoja darbo biržoje. Nenuostabu, kad tokių žmonių savivaldybėse masiškai padaugėjo – gavome ne vieną komentarą, kad savivaldybių tarnautojai susiėmę už galvų, nes nežino, kaip reikės juos visus finansuoti. Tačiau toks buvo valstybės sprendimas: ilgalaikiams pašalpų gavėjams, gal net ir piktnaudžiavusiems pašalpomis, atiduoti pinigai, kuriuos anksčiau gaudavo šeimos su vaikais
Viena vertus, galima teigti, kad valstybės darbai visiškai prieštarauja deklaruojamai šeimos politikai, žadančiai šeimai visokeriopą paramą, tačiau, anot R. Paulavičienės, galima ir pajuokauti, kad viskas daroma paisant minėtos politikos. Juk buvo žadama skirti labai daug dėmesio šeimai, tačiau niekas nežadėjo, kad tas dėmesys bus geras. Taigi iš tiesų dėmesio esą gauta tiek, kad jau norėtųsi jo mažiau – ypač tokio.
„Beje, dar yra aibė studentų, kurie prievartine tvarka grąžinti į šeimas, nors jau nėra vaikai. Anksčiau du studentai, vaikinas ir mergina, deklaruodavo, kad gyvena kartu ir veda bendrą ūkį, atskirą nuo savo šeimos, ir įgydavo galimybę gauti socialinę pašalpą, o gavę socialinę pašalpą, įgydavo teisę į socialinę stipendiją. Taigi šie žmonės galėdavo studijuoti ir sudurti galą su galu. Kitu atveju jiems tektų užsidirbti pragyvenimui ir pamiršti studijų kokybę.
Dabar studentai yra laikomi ne vaikais tik tuo atveju, jeigu jie oficialiai susituokia arba pasigimdo vaiką. Visais kitais atvejais jie traktuojami kaip savo šeimos dalis, nors jie gali gyventi, pavyzdžiui, Klaipėdoje, o tėvai – Ignalinoje. Tai visiškas absurdas. Viena vertus, vaiko pinigai paprastai mokami iki 7 metų, kita vertus, studentai, kurie iš tiesų jau yra užaugę, socialinės paramos atveju iki 24 metų, kol mokosi dieniniame skyriuje, traktuojami kaip vaikai. Taigi, jei studentai nori kažkaip galą su galu sudurti, jiems iš tiesų reikia arba vietoj paskaitų dirbti, arba išvykti į užsienį užsidirbti, arba fiktyviai ištekėti“, - svarstė NAMS atstovė.
Pašnekovės manymu, šeimos politikoje deklaruojamas dėmesys šeimai iš tiesų sukuria labai neigiamas pasekmes, kurių tik daugės.
„Akivaizdus šių sprendimų motyvas – rinkimai. Tuos ilgalaikius bedarbius, kurie anksčiau negaudavo pinigėlių, nuvedus į rinkimus ir priminus, kas jiems moka pašalpas, bus labai paprasta prašyti balsuoti už „teisingą“ partiją. Tai šimtaprocentinis rinkiminis populizmas. Kai rinkimai praeis, į valdžią ateis kiti ir greičiausiai bus bandoma atstatinėti pusiausvyrą, tačiau kas įvertins nuostolius? Kiek bus nuoskaudų patirta, pridaryta žalos vaikų sveikatai, kiek santykių dėl to sugrius, pagaliau kiek žmonių emigruos ar pasitrauks į ekonominį šešėlį, slėps mokesčius?“ - svarstė R. Paulavičienė.