Kaip žinoma, prezidentė D. Grybauskaitė vidaus reikalų ministrą R. Palaitį atleido tik po to, kai šis pateikė prašymą dėl atleidimo.
Šalies vadovė laikėsi nuomonės, kad atleisdamas Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) direktorių Vitalijų Gailių ir jo pavaduotoją Vytautą Giržadą ministras elgėsi pagal įstatymus.
Šie pareigūnai įtarti nutekinę informaciją apie planus nacionalizuoti banką „Snoras“, tačiau juos ginti stojo valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, kurie pareikalavo grąžinti abu pareigūnus į darbą bei atstatydinti R. Palaitį.
„Komisija apgailestauja, kad Lietuvos Respublikos Prezidentė neatsižvelgė į Komisijos 2012 m. kovo 2 d. pateiktoje išvadoje nurodytas aplinkybes dėl vidaus reikalų ministro R. Palaičio elgesio, kuris yra nesuderinamas su nepriekaištingos reputacijos ir nešališkumo principais, ir nedelsiant netenkino Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko teikimo atstatydinti R. Palaitį iš užimamų pareigų“, - teigiama komisijos išvadoje.
Joje dar norėta įterpti, kad tokiu savo sprendimu šalies vadovė sukėlė politinį chaosą, tačiau reikalaujant konservatoriui Jurgiui Razmai, šios formuluotės atsisakyta. Pasak politiko, toks vertinimas būtų buvęs itin politinis.
Mokė prezidentę Konstitucijos nuostatų
Antikorupcijos komisija taip pat pastebėjo, kad atsakydama į komisijos klausimus prezidentė nepasakė tiesiai, ar liepė buvusiam FNTT direktoriui V. Gailiui atleisti savo tuometinį pavaduotoją V. Giržadą bei ar siūlė vidaus reikalų ministrui atleisti abu šiuos pareigūnus: V. Gailių, ir V. Giržadą.
Komisijos nariai suabejojo, ar prezidentė tvirtai laikosi valdžių atskyrimo principo, maža to nurodė, kad, nepaisant prezidento dalyvavimo skiriant ir atleidžiant ministrus, ministrai pagal Konstituciją yra tiesiogiai pavaldūs ne prezidentui, o ministrui pirmininkui.
„Komisija pastebi, kad, atsakydama į komisijos prašymą pateikti informaciją apie pokalbius su vidaus reikalų ministru R. Palaičiu ir FNTT vadovu V. Gailiumi, prezidentė taip ir neatskleidė, ar liepė V. Gailiui atleisti V. Giržadą, o R. Palaičiui juos abu“, - teigiama išvadoje.
„Komisija atkreipia dėmesį, kad (...) prezidentės ir jos patarėjo Jono Markevičiaus pasisakymai, kad ji kėlė ikiteisminio tyrimo klausimą „ir premjerui, ir vidaus reikalų ministrui, ir prokurorams“ (...), sukėlė komisijai abejones, ar prezidentė laikosi Konstitucijoje įtvirtinto valdžių atskyrimo principo“, - sakoma komisijos priimtame dokumente.
Antikorupcijos komisijai nepatiko ir tai, kad D. Grybauskaitė neva nevienodai vertino konkursų į FNTT vadovus rezultatus, kai konkursą buvo laimėjęs V. Gailius ir kai jį laimėjo K. Jucevičius.
Kaip argumentas pasitelkiamas prezidentės patarėjo J. Markevičiaus teiginys, neva šalies vadovė yra nusivylusi sprendimu dėl naujo FNTT vadovo, mat V. Gailius, anot jo, iš anksto yra tapęs spekuliacijos įkaitu.
„Dėl 2012 m. kovo mėnesį vykusio konkurso, kurį iš vieno kandidato laimėjo K. Jucevičius, nepaisant komisijos išsakytų abejonių dėl teisės aktų, reglamentuojančių konkurso procedūrą, pažeidimų ir K. Jucevičiaus patikimumo, ji problemų nematė“, - nusivylimo neslepia komisijos nariai.
Tiesa, kaltindama prezidentę nevienodu pareigūnų vertinimu, pati komisija V. Gailių vadina „vienu geriausių Lietuvos kriminalistu“, o K. Jucevičiui siūlo trauktis iš pareigų bei kaltina jį nuslėpus informaciją apie prieš jį vykdomą tarnybinį patikrinimą.
Piktinosi, kad neatsakė dėl savo patarėjo
Svarstant prezidentės atsakymus į komisijos klausimus, socialdemokratas Bronius Bradauskas iškart pasiūlė tiesiog konstatuoti, kad Antikorupcijos komisija susipažino su šalies vadovės atsakymais. Jo nuomone, komisijai netinka vertinti prezidentės atsakymų. Savo siūlymą B. Bradauskas išsakė triskart, tačiau jam pritarta nebuvo.
Keletą kartų išklausę kolegos nuomonę, Antikorupcijos komisijos nariai toliau svarstė, jog šalies vadovė nevisiškai atsakė į jai pateiktus klausimus.
Labiausiai piktintasi, kad prezidentė nesutiko įvertinti žiniasklaidai ir komisijai neva netiesą sakiusio savo patarėjo J. Markevičiaus elgesio, nors, komisijos nuomone, J. Markevičius melavo kalbėdamas apie buvusio generalinio prokuroro pavaduotojo Andriaus Neveros jam pateiktą informaciją, susijusią su „Snoru“.
„Akivaizdu, kad ponas J. Markevičius melavo. Todėl mes paprašome prezidentės, kad vertindama šitą faktą, ji įvertintų ir savo patarėjo tokį elgesį, štai ir viskas“, - posėdyje teigė partijai „Taip“ priklausantis Žilvinas Šilgalis.
Tačiau politikas užprotestavo, kad išvadoje būtų rašoma apie D. Grybauskaitės ir save visuomenininku laikančio Alvydo Medalinsko susitikimą, kuriame šalies vadovė neva pareiškė, kad V. Gailius nėra tinkamas užimti FNTT vadovo pareigas, nes nėra pasistatęs savo namo. Apsiribota tik tuo, kad iš D. Grybauskaitės atsakymo neaišku, ar toks susitikimas buvo ir kas jame buvo kalbėta.
Ginčijosi, ar D. Grybauskaitė žino, kas kontroliuoja partijų finansus
Antikorupcijos komisijos nuomone, šalies vadovė taip pat „neatsakė į komisijos klausimą, ar jai yra žinoma faktų, kad FNTT nevykdė tyrimų, susijusių su politinių partijų rėmėjais, atsižvelgdama į politikų nurodymus“.
„Prezidentės komisijai pateiktas atsakymas, kad FNTT neatliko tyrimų su galimai nusikalstamu politinių partijų finansavimu, rodo, kad ji galimai nežino, kad politinių partijų finansavimą kontroliuoja Vyriausioji rinkimų komisija, kuri turi Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyrių. Todėl komisija prezidentės klausė ne apie politinių partijų finansavimą, o apie FNTT atliekamus tyrimus, susijusius su politinių partijų rėmėjais“, - sakoma išvadoje, kuri vėliau truputį pakito.
Antikorupcijos komisijos teiginys, kad prezidentė „galimai nežino, kad politinių partijų finansavimą kontroliuoja VRK“, buvo sušvelnintas, nes konservatorius J. Razma suabejojo, ar reikia sakyti, jog prezidentė kažko nežino: „Iš kur jūs žinote, kad ji nežino? Gal ji sąmoningai taip atsako?“ - klausė J. Razma.
„Tačiau tai dar blogiau, reiškia, ji laiko mus vaikais – jeigu mes paklausiame vieno, o ji mums atsako visiškai ką kita, tai čia nežinau...“, - piktinosi kita konservatorė Aurelija Stancikienė.
Galiausiai nutarta, jog nerašyti, jog prezidentė kažko nežino, ir apsiribota jos dėmesio atkreipimu, jog politinių partijų finansavimą kontroliuoja VRK, o ne FNTT.
Komisija taip pat pabrėžė, jog D. Grybauskaitės atsakymai nėra pasirašyti, o atsakymą pateikė Prezidento kanceliarijos kancleris Giedrius Krasauskas.
Tiesa, dėl šio punkto kilo diskusijų, nes keletas komisijos narių suabejojo, ar komisijai reikia vertinti, kaip dirba Prezidentūra. Ž. Šilgalis svarstė, jog kancleris bet kokiu atveju veikia prezidentės vardu, nes atsakymai gauti iš Prezidentūros, o konservatorius Rimantas Jonas Dagys teigė, kad atsakymai „neatėjo ne iš dangaus“, o iš Prezidentūros, tad jeigu ten raštai pasirašomi kanclerio, tegul taip ir būna.