Trijų teisėjų kolegija patenkino Vilniaus miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą ir panaikino G. Paluckui palankų Vilniaus apygardos teismo išteisinamąjį nuosprendį.
LAT teisėjai nusprendė palikti galioti G. Paluckui paskelbtą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendį be pakitimų. Teisėjas Jonas Ivanauskas buvusiam administracijos direktoriui skyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos vykdymą atidėjo vieneriems metams.
Be to, teismas nurodė, kad G. Paluckas privalės atlyginti Vilniaus miesto savivaldybei padarytą žalą – daugiau kaip 57 tūkst. Lt. Kaip pabrėžė teisėjas, G. Paluckas netinkamai tvarkė savivaldybės asignavimus ir netaupiai bei neracionaliai panaudojo lėšas.
LAT teisėjai pažymėjo, kad G. Paluckas siekė eliminuoti iš viešojo pirkimo mažiausią paslaugų įkainį pasiūliusią bendrovę „Dezinfa“.
„Jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo Savivaldybė gali patirti didelės žalos, ir tokių padarinių norėjo“, – pabrėžė G. Paluckui nepalankų nuosprendį priėmusi LAT teisėjų kolegija.
Pasak teismo, viešieji pirkimai yra susiję su savivaldybės biudžeto asignavimais, todėl taip pat įeina į administracijos direktoriaus kompetencijos ir atsakomybės sritį, nepriklausomai nuo to, kad G. Paluckas nebuvo Viešųjų pirkimų komisijos narys ir paskelbto atviro konkurso deratizacijos paslaugoms pirkti procedūros nutraukimo iniciatorius.
Bylos duomenimis, G. Paluckas padarė daugiau kaip 57 tūkst. Lt žalą, kai nusprendė deratizacijos paslaugas pirkti brangiau nei pasiūlė konkurse dalyvavusios bendrovės.
Vilniaus miesto savivaldybė buvo paskelbusi viešąjį konkursą, kuriame deratizacijos paslaugas pasisiūlė teikti dvi bendrovės – Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis žiurkes sutiko naikinti už 0,11 ct už kv. metrą, o bendrovė „Dezinfa“ – 0,09 ct.
Nustatyta, kad G. Paluckas kelis kartus kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, prašydamas leidimo leisti nutraukti viešųjų pirkimų procedūras deratizacijos paslaugoms pirkti.
Tarnyba nesutiko nutraukti paslaugų pirkimo konkursą, nors administracijos direktoriaus raštuose buvo teigiama, kad dėl lėšų stygiaus savivaldybė negalės sumokėti iš anksto numatytos sumos.
Dar nepasibaigus terminui, Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė suteikti privilegijas Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stočiai, kuriai buvo nuspręsta sumokėti 228 tūkst. Lt.
Savivaldybės administracija už deratizacijos paslaugas sumokėjo daugiau nei siūlė konkurse dalyvavusios abi bendrovės – 0,12 ct už kv. metrą.
Kaip apkaltinamajame nuosprendyje pabrėžė teismas, G. Paluckas Viešųjų pirkimų tarnybai teikė melagingą informaciją, nors žinojo, kad būtina pirkti deratizacijos paslaugas. Apie tai tuomet net buvo rašoma spaudoje.
2008-ųjų spalį Konkurencijos tarnyba nusprendė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-ųjų rugsėjo 12-osios sprendimas „Dėl pavedimo UAB Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis teikti privalomąsias paslaugas“ pažeidžia Konkurencijos įstatymo reikalavimus, nes vienai bendrovei buvo suteikta privilegija kitų ūkio subjektų atžvilgiu.
Tyrimo metu nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba nepaskelbusi konkurso, kuris suteiktų galimybę rinktis iš kelių pasiūlymų geriausią, savo sprendimu pavedė bendrovei Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis teikti privalomąsias deratizacijos paslaugas. Sprendimo pagrindu Savivaldybės administracija pasirašė sutartį dėl minimų paslaugų pirkimo dvejiems metams, nors anksčiau tokia sutartis buvo pasirašoma metams.
Konkurencijos tarybos nuomone, Vilniaus miesto savivaldybės taryba, nusprendusi be konkurso pirkti (paskirti teikti) privalomąsias deratizacijos paslaugas ir didesniais įkainiais, negu kitų ūkio subjektų siūlomi, privilegijuoja vieną bendrovę ir kartu diskriminuoja atitinkamoje rinkoje veikiančius ūkio subjektus.
Tokiu savo sprendimu Savivaldybės taryba sukuria skirtingas konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje, o tokius savivaldos institucijų veiksmus draudžia Konkurencijos įstatymas.