Jeigu Seimas pritartų šioms pataisoms, jos būtų aktualios tokioms institucijoms kaip Valstybės kontrolė, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, Valstybinė kultūros paveldo komisija, Lygių galimybių kontrolieriaus įstaiga, Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK), Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), Seimo kontrolierių įstaiga, Lietuvos radijas ir televizija (LRT), Valstybės saugumo departamentas (VSD), Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), Generalinė prokuratūra, Lietuvos mokslo taryba, Privatizavimo komisija.
„Iškilo tokia diskusija: institucijos vadovas pristato metinę ataskaitą Seime, tačiau jeigu institucija dirba blogai, parlamentas ataskaitai nepritaria – kokios pasekmės? Jokių?“ - klausė V. Bacevičius.
Jo teigimu, įstatymų projektuose siūloma, kad institucijos vadovui pristačius ataskaitą Seime ir jai nepritarus, Seimas iš karto turėtų galimybę atleisti tokį vadovą arba pasiūlyti atleisti jį tam, kas skyrė į pareigas su Seimo pritarimu.
Tarkime, jeigu Seimas nepritartų Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos ataskaitai, parlamentas galėtų atleisti šios įstaigos vadovą. Jeigu būtų nepritariama Valstybės saugumo departamento ataskaitai, tokiu atveju Seimas siūlytų prezidentei atleisti direktorių kaip praradusį pasitikėjimą.
„Pagal tą mūsų įstatymą tokiu atveju Seimas priimtų nutarimą, kad pareigūnas prarado pasitikėjimą, nepritarėme jo ataskaitai ir siūlome prezidentei jį atleisti, prezidentė priima dekretą ir atleidžia“, - aiškino politikas.
Paklaustas, ar tai neužprogramuoja krizės, nes prezidentas gali nenorėti atleisti pareigūno, kurį Seimas siūlo, V. Bacevičius teigė, kad pagal jo sumanymą toks privalomumas būtų.
„Kaip ir privalėtų. Jeigu yra du subjektai ir jų abiejų pasitikėjimas būtinas skiriant į pareigas, tai tuo atveju kai vienas nepasitiki, būtų logiška, kad toks asmuo būtų atleidžiamas“, - pasakojo politikas, pridūręs, kad Lietuva, jo nuomone, yra parlamentinė respublika.