„Ne, jokių sutarimų nepasiekėmė. Manome, kad ministras teisus ir teisingai elgėsi tokioje situacijoje, gynė tiesą ir žmonių interesus. Tai ne derybos, tiesiog išdėstomas ultimatumas, reikalavimas daryti tai, kas, mūsų manymu, neleistina daryti. Tokiomis pozicijomis mes ir baigėme savo pašnekesį“, - sakė A. Čaplikas.

Jo teigimu, konservatoriai liberalcentristus informavo, kad svarstys galimybę nutraukti koalicijos sutartį.

„Tokiu atveju, jei taip įvyks, konservatoriai sugriaus koaliciją. Žinoma, jie turi pilną teisę nutraukti, o premjeras nešti savo pareiškimą prezidentei“, - sakė A. Čaplikas.

DELFI primena, kad pirmadieniais ministras pirmininkas Andrius Kubilius tradiciškai susitinka su prezidente Dalia Grybauskaite. Neatmetama, kad premjeras prezidentei gali siūlyti arba atleisti liberalcentristų ministrus, arba trauktis pats, taip sugriaudamas Vyriausybę.

Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis DELFI teigė galįs konstatuoti, kad koalicijos de facto nebėra. Beje, E. Masiulis praėjusią savaitę taip pat lankėsi pas prezidentę ir teiravosi, ar ji pritartų Liberalų ir centro sąjungos ministrų atleidimui.

„Konstatuoju, kad situacija per savaitgalį nepajudėjo iš pato padėties, liberalcentristai neatšaukia vidaus reikalų ministro R. Palaičio. Liberalų sąjūdis mano, kad koalicija de facto nebeegzistuoja ir dėl to bus toliau daromi sprendimai. Pirmiausia, aš manau, kad Liberalų ir centro sąjunga nebeturėtų būti laikoma koalicijos partnere, o tolesni veiksmai priklausys nuo aplinkybių. Mes neatmetame galimybės dirbti mažumos vyriausybėje. Šiuo atveju artimiausią savaitę apie tai ir kalbėsime", - pasakojo E. Masiulis.

Paklaustas, ar premjeras ketina siūlyti šalies vadovei atleisti liberalcentristų ministrus, Liberalų sąjūdžio pirmininkas teigė negalįs to pasakyti už premjerą, tačiau, jo teigimu, visi scenarijai įmanomi.

„Rytoj paaiškės daugiau dalykų ir bus galima pasakyti daugiau. Ką galiu pasakyti tai tiek, kad nebematome prasmės dirbti tokioje koalicijoje, kuri paskendusi nuolatiniuose konfliktuose", - teigė E. Masiulis.

Konservatorių frakcijos seniūnas Jurgis Razma DELFI sakė, jog liberalcentristai turėjo iki sekmadienio 20 val. pranešti, ar sutinka atšaukti iš Vyriausybės vidaus reikalų ministrą. Po to konservatoriai esą pasiliko vienašališką teisę nutraukti koalicijos sutartį.

„Faktinių aplinkybių nelabai žinau, tik teoriškai žinau, kad iki 20 val. liberalcentristai turėjo pasakyti, ar jie atšaukia savo vidaus reikalų ministrą. Jeigu neatšaukia, tokiu atveju mes esame aptarę, kad būtų einama į mažumos vyriausybės formavimą, nutraukus koalicijos sutartį", - sakė J. Razma.

Liberalų ir centro sąjunga, prie kurios prisijungė Arūno Valinsko vadovaujama Tautos prisikėlimo partija, į Vyriausybę yra delegavusi išviso 4 ministrus: vidaus reikalų – Raimundą Palaitį, sveikatos apaugos – Raimondą Šukį, aplinkos – Gediminą Kazlauską ir kultūros – Arūną Gelūną.

Manoma, kad jeigu premjeras siūlytų atleisti liberalcentristų ministrus, tarp jų nebūtų kultūros ministro A. Gelūno, mat pasikeitus keturiems ministrams Vyriausybei reiktų iš naujo gauti įgaliojimus Seime.

DELFI primena, kad įtampa koalicijoje kilo R. Palaičiui atleidus Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) direktorių Vitalijų Gailių ir jo pavaduotoją Vytautą Giržadą, už kuriuos mūru stojo konservatoriai. Pareigūnus ginti ėmėsi ir Seimo Antikorupcijos komisija, kurios išvadomis iš dalies rėmėsi premjeras Andrius Kubilius pasiūlęs prezidentei atleisti R. Palaitį.

D. Grybauskaitė premjero siūlymo netenkino, liberalcentristai atsisakė atšaukti savo ministrą, todėl konservatoriai koalicijos partneriams suformulavo ultimatumą, kuriuo pareikalavo R. Palaičio atsistatydinimo, FNTT pertvarkos, pareigūnų grąžinimo į darbą bei konkurso nutraukimo FNTT direktoriaus pareigoms užimti. Liberalcentristai sutiko tik reorganizuoti FNTT.