Laisvės šventės organizatoriai ragina Nepriklausomybės atkūrimo dieną ieškoti draugų, o ne priešų

Sekmadienį, Lietuvai minint Nepriklausomybės atkūrimo dieną, šventę Vilniuje organizuojantys visuomenininkai kviečia prie jos prisijungti visų įsitikinimų žmones ir pabrėžia neatstovaujantys jokiai konkrečiai jėgai.

Šventės metu Vilniaus centre sekmadienio pavakarę gyventojai bus kviečiami šokti, klausytis muzikos, dalyvauti eitynėse. Šventę vainikuos valstybės himnas - Tautinė giesmė. Prie renginio prisidedantys moksleiviai iš skiautelių ketina siūti trispalvę, savo pasirodymus žada surengti baikeriai.

Be to, šventės metu įvairios sostinės centre įsikūrusios kavinės vaišins jos dalyvius, kava, arbata, sausainiais.

Penktadienį spaudos konferencijoje dalyvavęs žurnalistas ir muzikantas Arnoldas Lukošius sakė norintis paraginti žmonės ieškoti savo aplinkoje draugų.

"Mes labai džiaugėmės, kai mumis pripažino Islandija, labai džiaugėmės, kai kažkas kitas mus parėmė. Ir man labai keista, kodėl praėjus 22 nepriklausomybės metams labai nemaža Lietuvos žmonių dalis pradėjo ieškoti priešų. Ko tu ieškai, ko tu trokšti, tą tu ir gauni. Ir dėl mes iš tikrųjų labai norime pateikti šventę ir ieškoti draugų", - dėstė jis.

Operos solistas Vytautas Juozapaitis spaudos konferencijoje dalijosi prisiminimais apie nuotaikas artėjant kovo 11-ajai prieš 22 metus ir akcentavo vyresnių žmonių pareigą jaunesniems papasakoti, kaip Lietuva "atrado savyje jėgų prisikelti".

"Išties tas šiurpuliukas ir tas jaudulys tą dieną laukiant žinios, ar apsispręs, ar išdrįs Aukščiausiosios tarybos deputatai pasirašyti tą (Nepriklausomybės) aktą, buvo tikrai daugiau intriguojanti laukimo nuotaika negu šiandien, ką gi pasakys prezidentė kitą savaitę dėl vieno ar kito ministro, nes buvo sprendžiamas Lietuvos likimas", - kalbėjo V.Juozapaitis.

Jis paragino Nepriklausomybės atkūrimo dieną švęsti ir kitų miestų gyventojus.

"Tą pačią dieną, tą pačią valandą galima paprašyti visų, tiesiog paraginti išeiti į gatves, ateiti į savo miestelio pagrindinę gatvę, aikštę, atsinešti arbatos, sumuštinių, sugiedoti tautinę giesmę ir pabūti kartu tiesiog, pašvęsti tą dieną, ne ciniškai, ne ieškant paslėptų minčių", - sakė operos solistas.

Viena iš šventės organizatorių, menininkė ir televizijos laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė neigė parlamentaro Petro Gražulio viešojoje erdvėje išsakytus teiginius, kad šventę rengia "po lygių galimybių munduru" pasislėpę homoseksualai.

"Aš manau ir aš tikiuosi, kad ir gėjai dalyvaus, kaip ir bet kurios kitos orientacijos žmonės, nes Lietuvoje esama pačių įvairiausių žmonių. Bet tai ne gėjų paradas. Gėjų paradas turi savo laiką ir savo vėliavą. Iš tikrųjų tikimės absoliučiai visų žmonių, visų pažiūrų, religijų. Iš tiesų, kaip įdomu, kad kai tik atsiranda kažkokia iniciatyva, atsiranda priešprieša", - sakė N.Marčėnaitė.

"Pasitūsinkime" tą dieną ir nustokime čia ieškoti kažkokių priešų, kažkokių srovių po žeme ir taip toliau - nieko to nėra ir jokios čia jėgos nėra atstovaujamos - tik visi mes, ta maža Lietuva, bet labai graži, galinga", - pridūrė ji.

A.Lukošius, be kita ko, svartė, kad Kovo 11-osios šventė galėtų turėti panašias tradicijas kaip Gatvės muzikos diena.

Neformalus įvairiausių žmonių bei organizacijų sambūris Gedimino prospekte šventę rengia sekmadienį nuo 16 iki 18 valandos.

Sekmadienį Vilniuje taip pat rengiamos nacionalistų eitynės, kurios anksčiau yra sulaukusios prieštaringų vertinimų, paprastai jose skamba šūkis "Lietuva lietuviams".