Duodamas išskirtinį interviu Izraelio laikraščiui “The Jerusalem Post” jis taip pat paragino išlaikyti “teigiamą momentą” Izraelio bei palestiniečių taikos procese, kuris sausio mėnesį prasidėjo Jordanijoje. Jis teigė pritariąs Palestinos valstybės sukūrimui, derybų keliu randant sprendimą dėl dviejų valstybių egzistavimo.
A.Ažubalis pasidžiaugė artimais Izraelio bei Lietuvos ryšiais ir teigė laukiantis birželio, kada prasidės tiesioginiai skrydžiai tarp abiejų šalių.
Jo pirmasis vizitas Izraelyje buvo skirtas Lietuvos ir žydų valstybės diplomatinių santykių 20 metų sukakčiai paminėti. Jis pažymėjo, kad šie ryšiai kiekvienais metais stiprėja.
Ministras nurodė, kad vien tik 2011 metais Izraelio turistų srautas Lietuvoje išaugo 62 proc., o Lietuvos eksportas į Izarelį padidėjo 54 proc. Didžiausia Izraelio farmacijos įmonė “Teva Pharmaceutical Industries Ltd” Lietuvoje turi savo gamybos fabriką, o per pastaruosius trejus metus įvyko daugiau kaip 20 dvišalių parlamento ir ministerijų vizitų.
Pripažindamas, kad žydų istorija Lietuvoje buvo sudėtinga, jis teigė matąs stebėtinų panašumų tarp savo šalies ir dabartinio Izraelio. Be to, jis pažymėjo, kad daug Izraelio lyderių, tarp jų prezidentas Shimonas Peresas, ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ir gynybos ministras Ehudas Barakas, turi litvakiškas šaknis.
“Tai mano pirmasis vizitas šioje išskirtinėje šalyje, - sakė jis. – Nuoširdžiai sujaudintas noriu išreikšti didelę pagarbą Izraelio žmonėms, patvirtinti Lietuvos įsipareigojimą įamžinti praeities atminimą ir dar labiau įtvirtinti mūsų ypatingus dvišalius santykius... dėl geresnės ateities”.
- Ar jums kelia rūpestį Izraelio atakos prieš Iraną?
- Diplomatinis sprendimas ir stiprus tarptautinės bendruomenės spaudimas, pasitelkus sankcijų politiką, yra tas kelias, kuriuo reikia eiti.
Tuo pačiu metu mes pripažįstame pavojų regioninei taikai ir stabilumui, jei Iranas nenutrauks su urano sodrinimu susijusios veiklos ir mėgins pasigaminti branduolinius ginklus. Iš Irano lyderių pasigirdę grasinimai nušluoti Izraelį iš žemėlapio yra nepriimtini.
Lietuva parėmė naująjį Europos Sąjungos (ES) sankcijų paketą prieš Iraną, kurį ES Užsienio reikalų komitetas priėmė sausio mėnesį. Tai buvo labai svarbus žingsnis, kuris aiškiai parodė, kad ES yra vieninga ir imasi iniciatyvos.
- Ar žinote apie kokias nors dabartines ES iniciatyvas, galinčias paskatinti Izraelio ir palestiniečių taikos derybas?
- Šio regiono įvykiai, įskaitant Arabų pavasarį, turi poveikį, kurį reikia pasitelkti esminiams poslinkiams taikos derybose, kurios užtikrintų Izraelio saugumą ir patenkintų palestiniečių ambicijas turėti savo valstybę.
ES visiškai palaiko Jordanijos iniciatyvą dėl Ketverto pareiškimo (priimto 2011 metų rugsėjį). Reikėtų išlaikyti teigiamą judesio momentą. Reikia tęsti dažnus ir tiesioginius šalių mainus, kad būtų sukurta palanki terpė esminėms deryboms.
- Ar Europos Sąjungai svarstant su Artimaisiais Rytais susijusius klausimus, Izraelis aktyviai kreipiasi dėl paramos į tokias šalis kaip Lietuva?
- Izraelis deda daug diplomatinių pastangų pristatydamas, aiškindamas ir gindamas savo poziciją Artimuosiuose Rytuose ne tik ES viduje, bet ir kituose tarptautiniuose forumuose.
Praėjusį lapkritį Lietuva buvo vos tarp 14 valstybių, kurios palaikė Izraelį, balsuodamos prieš palestiniečių narystę UNESCO.
- Kodėl užėmėte tokią poziciją? Ar tai sukėlė problemų su palestiniečiais ir/arba arabų pasauliu?
- Lietuva palaiko dviejų valstybių sprendimą, pagal kurį Palestinos valstybė gyvuotų šalia saugaus Izraelio. Kalbant apie balsavimą UNESCO, mes šį klausimą vertinome platesniame kontekste ir atsižvelgėme į tuometinius Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos svarstymus, susijusius su Palestinos noru tapti visateise JT nare ir Ketverto pastangomis atgaivinti tiesiogines derybas.
Lietuva pritars būsimos Palestinos valstybės narystei tarptautinėse organizacijose tinkamu metu ir tinkamomis aplinkybėmis.
- Kaip manote, ar Izraelis teisingai vertinamas Europos Sąjungoje? Kuo jūsų pozicija Izraelio atžvilgiu skiriasi nuo bendros ES nuomonės?
- ES santykiai su Izraeliu yra įvariapusiai ir vertingi abiem pusėms. ES visada pripažino, kad Izraelis vadovaujasi europietiškomis vertybėmis – demokratija, žmogaus teisėmis ir pamatinėmis laisvėmis.
Lietuva vertina Izraelio nuveiktą darbą ir kartu su kitomis ES valstybėmis narėmis toliau pasisakys už ES bei Izraelio santykių plėtrą.
- Kodėl, jūsų nuomone, buvusios Geležinės uždangos šalys, įstojusios į ES, palankiau vertina Izraelį negu “senoji Europa”?
- Visų pirma, Izraelį, žydus ir Lietuvą sieja labai ypatingi santykiai, susiklostę per 600 metų abiejų tautų, gyvenusių viena šalia kitos, istoriją. Lietuvos istorija ir kultūra būtų neįsivaizduojama be milžiniško Lietuvos žydų – litvakų – įnašo.
Antra, litvakai paliko svarbų ir gilų pėdsaką ne tik Lietuvos, bet ir Izraelio bei daugelio kitų valstybių istorijoje, kultūroje, moksluose bei versle. Prezidentas Shimonas Peresas, ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu, Kneseto pirmininkas Reuvenas Rivlinas, gynybos ministras Ehudas Barakas, (buvęs Aukščiausiojo Teismo pirmininkas) Aharonas Barakas ir daug kitų žinomų žmonių bei išskirtinių asmenybių, gerbiamų visame pasaulyje, priklauso tai pačiai litvakų šeimai.
Trečia, mes, mažos šalys, esame tokio paties likimo, jausdamos didesnių kaimynų keliamą grėsmę.
Galiausiai šių dienų Lietuva, kaip ir Izraelis, yra jauna, dinamiška šalis, turinti daug nepanaudoto potencialo. Mes siekiame teigiamo, dvišalio (bendradarbiavimo) mūsų abiejų šalių ir žmonių naudai bei gerovei.
- Kodėl jūsų šaliai svarbu išlaikyti tvirtus ryšius? Ką dar galima padaryti, kad šie santykiai sutvirtėtų? Kaip Izraelis gali padėti Lietuvai, ir kaip Lietuva gali padėti Izraeliui?
- Šie ryšiai yra išskirtinės svarbos. Jie liudija solidarumą prisimenant didžius ir tragiškus mūsų praeities puslapius. Tai ir tikėjimas, kad mes vieni kitiems galime būti naudingi. Daugiausia žadančiomis naudingo abipusio bendradarbiavimo sritimis aš regiu prekybą, energetikos naujoves, turizmą ir politikos koordinavimą įvairiose tarptautinėse platformose.
Mūsų interesas dėl glaudesnio bendradarbiavimo stipriai susijęs su Lietuvos vyriausybės siekiais atkurti ryšius su Lietuvos žydų bendruomene, Lietuvos žydais, gyvenančiais Izraelyje ir visame pasaulyje, taip pat (pastangomis) nutiesti tiltus artimam bendradarbiavimui tarp ateities kartų.
Mes taip pat darome viską, ką galime, kad (užtikrintume) deramą Holokausto košmaro - didžiausios tragedijos mūsų istorijoje - atminimą. Kad įamžintume Holokausto aukų atminimą, mes aktyviai skatiname švietimą Holokausto tema ir tyrimus. Tai vienintelis kelias kuriant abipusį pasitikėjimą, solidarumą ir tikrą draugystę.
Neturiu abejonių, kad mūsų bendros pastangos duos labai teigiamą rezultatą: Izraelyje bus daugiau lietuvių, o Lietuvoje – daugiau izraeliečių.
- Ar galite aptarti galimą ekonominį abiejų šalių bendradarbiavimą ir vaidmenį, kurį naujoviški technologijų verslai gali atlikti jūsų šalyje?
- Mes visi žavimės ekonominiu Izraelio stebuklu, kaip mažoje valstybėje, neturinčioje jokių gamtinių išteklių, atsiranda daugiau jaunų technologijų kompanijų negu didžiausiose pasaulio ekonomikose.
Izraelis turi visame pasaulyje pirmaujantį rizikos kapitalo sektorių, kuris itin svarbus inovatyvių technologijų kompanijų pradžiai. Lietuva kuria rizikos kapitalo programą, skirtą inovaciniams mokslo ir verslo projektams finansuoti. Mums labai svarbi tokių šalių kaip Izraelis patirtis. Izraelio rizikos kapitalo fondai ir technologijų inkubatoriai gali tapti aktyviais partneriais Lietuvoje kuriant reikiamą ekosistemą ankstyvos stadijos technologijų verslui.
Šioje srityje aš regiu didelį bendrų mūsų šalių projektų potencialą.
Mums labai malonu, kad Lietuvoje įsikūrusi viena didžiausių Izarelio kapitalo įmonių “Sicor Biotech”/TEVA. Ji toliau skatina plėtotis šiuolaikinės biotechnologinės farmacijos pramonę Lietuvoje, kuri yra viena svarbiausių naujosios ekonomikos sričių. Ši įmonė taip pat skatina Lietuvos universitetus plėtoti tokius mokslus kaip biotechnologija ir genų inžinerija.
- Kiek svarbus Lietuvai Izraelio/žydų turizmas? Kokios iniciatyvos gali padidinti tokių turistų srautus?
- Lietuvą ir Izraelį sieja bendra istorija ir kultūra. Tačiau mūsų šalių turistai gali keliauti ne tik dėl to, kad apžiūrėtų įžymius objektus, bet ir vedami kultūrinių, istorinių ir ypač sentimentalumo tikslų. Mes turime unikalų žydų kultūros ir istorijos palikimą. Vilnius kadaise net buvo vadinamas Šiaurės Jeruzale.
Mes skatiname savo turizmo sektoriaus operatorius dalyvauti jūsų šalies turizmo mugėse ir Izraelio turistams siūlyti patrauklius kelionių paketus. 2011 metais į Lietuvą atvykusių Izarelio turistų skaičius išaugo 62 proc. Šiais metais Lietuva dalyvavo Tarptautinėje Viduržemio jūros regiono turizmo mugėje Tel Avive.
Esu tikras, kad (birželį) prasidėsiantys tiesioginiai skrydžiai tarp Vilniaus ir Tel Avivo tikrai padidins turizmo srautus tarp abiejų šalių.
- Jūs pasisakėte už tai, kad komunistinių nusikaltimų neigimas būtų pripažintas nusikaltimu. Kodėl tai yra svarbu? Ar tai sukėlė įtampą tarp jūsų šalies ir žydų bendruomenės Lietuvoje ir/ar Izraelio?
- 1940 metų birželio 15 dieną Sovietų Sąjunga aneksavo Lietuvą ir žydai kentėjo kartu su visa lietuvių tauta. Religinės ir sionistinės žydų organizacijos, hebrajų kalbos mokyklos ir sionistinės pakraipos laikraščiai bei bibliotekos buvo uždaryti. Dauguma pramonės ir prekybos įmonių savininkų buvo paskelbti “liaudies priešais” ir ištremti į Sibirą. Gulage atsidūrė ir nemažai garsių žydų politikų bei visuomenės veikėjų. Kai kurie iš jų buvo ištremti dar iki 1941 metų birželio vidurio, kai prasidėjo masinės deportacijos. Tuomet iš Lietuvos buvo ištremta apie 20 tūkst. žmonių, žymią dalį tarp jų sudarė ir žydų elitas.
Abiejų totalitarinių okupacijų (t.y. sovietų ir vokiečių) pasekmės Lietuvos žmonėms buvo labai skaudžios. Štai kodėl Lietuvos parlamentas ryžtingai pasiryžo uždrausti bet kokius totalitarinius simbolius – tiek sovietų, tiek nacių.
Antrojo sovietų periodo (1944- 1990 m.) metu daug Holokaustą išgyvenusių žmonių mėgino emigruoti į Palestiną, vėliau į Izraelį, Jungtines Valstijas, Vakarų Europą ir kitas šalis. Tie žydai, kurie pasiliko Lietuvoje, taip pat kentėjo nuo sovietų represijų ir buvo persekiojami dėl kiekvieno bandymo prisijungti prie savo žmonių Izraelyje. Taigi daug mano (tėvynainių žydų, gyvenusių Stalino režimo laikais) supranta, (ką tai reiškia).
Natūralu, kad yra žmonių, kurie laikosi kitokios nuomonės. Tai ne tik žydai, bet ir kai kurie rusai, baltarusiai ir net lietuviai, kurie aktyviai koloboravo su sovietų režimu ir net šiandien juo žavisi.